Perspėjimas: Žemiau išdėstyta medžiaga yra mano asmeniniai samprotavimai, todėl gali pasikeisti, išaiškėjus naujoms aplinkybėms
Vėl ilgokai virškinau informacijas apie Libiją, nes tai turbūt pats paslaptingiausias konfliktas iš visų vykstančių Artimuosiusoe Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Su Tunisu ir Egiptu problemos išsisprendė, pasitraukus diktatoriams, engusiems savo liaudį. Be abejo, iki demokratijos ten toli, bet kažkoks judėjimas vyksta. Jemene pamažu artėjama link Egipto ar netgi Libijos būklės, kai prezidentas dar bando aiškinti, kad jis vadovaus tiek, kiek jam priklauso, bo kitaip bus pilietinis karas, bet panašu, kad čia jo svajonės-klejonės. Bachreine, okupuotame Saudo Arabijos, vietinės saugumo pajėgos bando susidoroti su protestuotojais metodais, už kuriuos Mubarakas ir Kadafis seniai būtų pasmerkti, bet čia kažkaip visas tas protestuotojų dubasinimas pakolkas tenkina Vakarų dermokratijas, nes nesigirdi jokio oficialaus pasipiktinimo. Pajudėjo Sirija, ten greičiausiai tikrai laukia Libijos variantas (dabartinio prezidento tėvukas savo laiku be sąžinės graužimo išskerdė bene 25.000 protestavusių prieš jį). Na štai ir grįžome prie Libijos, tad pabandau susidėlioti savo supratimą apie situaciją. Nes realios informacijios tiek mažai, kad taip iki galo ir neaišku, kokia košė ten verda.
Kadafis
Na taip, gerai žinomas kaip diktatorius ir teroristų globėjas, o tarybuko mąstyseną kultivuojantiems – geriausias „narodo“ draugas . 1969aisiais nuvertęs tuometinį karalių Idrisą (kuriam, be abejo, buvo davęs priesaiką), tapo premejru, bet jam greitai nusibodo tas darbas, tad jis pasiskelbė esąs Didysis Brolis ir Libijos revoliucijos lyderis. Kuris neatsako už nieką, bet be kurio leidimo nevyksta niekas. Žmogus už įstatymo ribų ir virš bet kokio įstatymo. Man patiko egiptiečių, kurie savo lyderį vadino „President Mubarak“, pateiktas Kadafio apibūdinimas: „King of Libia“. Iš esmės pats teisingiausias apibrėžimas. Nežiūrint parodomosios demokratijos, Libijoje viskas vyko pagal Kadafio valią. Iš kitos pusės, Kadafis pasiutusiai geras politikas – išsilaikyti virš 40 metų valdžioje, išvengiant visų pasikėsinimų, nuslopinant maištus ir randant kompromisus su klanų vadais. Juk toks dalykas, kaip libių nacija neegzistuoja, ta visuomenė tai greičiau klanų ir genčių sambūris, draskomas traibalizmo. Kadafis pradėjo sunkų darbą, kurdamas libių naciją, bet tai nepadaroma per keliasdešimt metų. Juk net tokia valstybė „Libija“ buvo sukurta 1951aisiais iš dviejų Italijos kolonijų Tripolitanijos ir Kirenaikos.
Nacijos kūrimas vyko pajamų iš naftos pagrindu, tiek kuriant valstybinį gamybinį sektorių gigantiškais projektais, tiek gerinant piliečių socialinę padėtį. Legenda tapo dabar rusiškuose ir prorusiškuose tinklalapiuose sekamos pasakos apie eilinių piliečių gaunamas pajamas ir lengvatas. Deja, ir didžioji gerovės dalis jau pasibaigė po pirmojo Džamachirijos dešimtmečio (nors šalis dar tebėra patraukli kur kas biedniau gyvenantiems kaimynams), ir suvalstybinto sektoriaus lygis toks, kad visi bent kiek sunkesni ligoniai, jei tik nori išgyti, skrenda į Tunisą ar Egiptą. Kita didžiulė bėda – Kadafio sugeneruotiems projektams įvykdyti elementariai trūksta darbo rankų. Dėl dviejų priežasčių: pirma, ten gyvena viso labo 6,5mln. gyventojų; antra, socialinė gerovė privedė prie to, kad libiai elementariai tingi dirbti. Tad Libija pilna imigrantų (~1.5mln.), kurie ir atlieka didižiąją dalį sunkesnių darbų.
Kaip jau minėjau, Kadafis keliasdešimt metų yra vienvaldis Libijos valdovas, tad anksčiau ar vėliau jo galvoje atsirado balsai, kurie ir nusprendžia, kaip toliau gyvens kraštas. Iš to ir kilo idėjos tapti ne tik Libijos, bet ir arabų ar afrikiečių lyderiu. Jei arabų šalys iš esmės jį pasiuntė velniop (todėl visai nenuostabus buvo nesenas Arabų šalių Lygos prašymas pritaikyti „neskraidymo zoną“), nes kažkaip sugeba prasisukti su finansais, tai biednos Afrikos šalys, gaudamos milijonus ir milijardus iš Libijos, padarė Kadafį, kaip tas buvo įvardinta, „Afrikos karalių karaliumi“. Tad Afrikos Vienybės Orgnizacija jį vienareikšmiškai palaiko.
Tiesą pasakius, detaliau apie Kadafį gal vertėtų pasiskaityti čia – net man galva apsisuko nuo faktografinės medžiagos.
O mano asmeninė nuomonė apie Kadafį – „vagis turi sėdėti kalėjime!“. Nežiūrint prorusiško trysčiojimo apie niekingų Vakarų sąmokslą prieš mažą baltą ir pūkuotą gerulį Kadafį, kuris darė tiek daug gera Libijos „narodui“.
Kariuomenės pozicija
Žvelgiant į dabartinius įvykius, manęs vis nepalieka mintis, kad kažkas netvarkoje su Libijos kariuomene. Žiūrint televizijos kadrus, nepasitaiko kadrų, parodančių didvyriškų Kadafio generolų vadovaujamų karių kolonas, marširuojančias link sukilėlių užimtų miestų. Visa, ką galima pamatyti, tai kažkokios margaspalvės įvairia-uniformės gaujos, kurių pagrindinis skiriamasis ženklas – žali skudurai/vėliavos. Nematau kariškių, matau tik ginkluotus žmones, kurie man labai jau primena samdinius. Galbūt, ne visi jie samdiniai, tačiau dalis – tikrai, nes Kadafis nekart naudojo samdinius ten, kur nepasitikėjo savo kariuomene. Kitas dalykas – dalis tų ginkluotų žmonių galimai pro-kadafiniai aktyvistai ar spectarnybų darbuotojai. Nes kariškius mačiau tik prie artilerijos pabūklų ar tankų, kur vistik reikia išmanyti šį-bei-tą. Kitas dalykas – nors buvo daug kalbama apie sukilėlių užimtų miestų bombardavimus iš oro – nemačiau (gal praleidau?) tokių bombardavimų vizualios medžiagos. Nėra lėktuvų danguje. Paaiškinimas vienas – jų labai nedaug, nes aiškiai nepasitikima aviacija, kad ji nepradėtų bombarduoti pro-kadafininkų, tad skraido tik nedaugelis patikimų pilotų.
Teko skaityti, jog dauguma karinių dalinių, ypač rytinėje šalies dalyje, tiesiog nei prisijungė prie sukilėlių, nei palaikė Kadafį. Taip kad panašu, jog milžiniški karinės technikos kiekiai, kadaise pirkti užsienyje, nebuvo panaudoti mūšiuose, o dabar tiesiog taps sąjungininkų aviacijos taikiniais.
Kariuomenės atsiribojimo nuo įvykių tam tikras požymis yra tai, kad kadafininkai labai lėtai ėmė miestą po miesto. Buvo labai panašu, kad tėra keletas nedidelių ištikimų Kadafiui ginkluotų grupuočių, kurios nėra pajėgios greitai sunaikinti maištininkų. Kurių irgi nebuvo tiek daug, kad galėtų efektyviai pasipriešinti kad ir menkam kariuomenės sudalyvavimui mūšiuose.
Bandant įsigilinti į karuomenės neutralumo priežastis, nepalieka mintis, kad tai savotiškas vadų maištas prieš Kadafį – pats kažkadaise nuvertęs karalių, jis (greičiausiai) bijo, kad su juo neatsitiktų tas pats. Todėl kariuomenė, skirtingai nei daugumoje kitų arabų valstybių, ilgus metus atstumta nuo politikos ir sprendimų priėmimo. O tai, matant kaimynines šalis, negali nekelti kariškių susierzinimo.
Sukilėliai
Teigiama, kad visa šita košė užvirė po to, kai režimu nepatenkinti libiečiai išėjo įgatves paprotestuoti tipo Tunise ar Egipte, o Kadafio saugumo pajėgos joms tvojo nesikuklindamos. Šiaip Kadafis, jau verdant Egipto košei, aiškiai davė suprasti, kad jis nepasitrauks, o nepatenkintieji galės greit susipažinti su Alachu. Kas ir įvyko. Tada sukilėliai išsitraukė ginklus ir prasidėjo susirėmimai. Kaslink sukilėlių ginkluotės, rašiau savo abejones apie tai, bet paskutiniu metu man atrodo, jog tai yra kontrabandiniai ginklai iš pasaulinės ginklų rinkos. Ypač įdomiai pasirodė, pamačius DP kulkosvaidį (tas rusiškas su „lėkšte“), kuriam ir šovinių gauti ne taip lengva. Vienžo, užpirkta „kuo daugiau ir kuo pigiau“. Kad sukilimui buvo ruoštasi, man abejonių nekyla, nes vėlgi reikia suvokti, kad Libija tebėra klanų ir genčių katilas, prie kurio samtį pakolkas laiko Kadafis. Tačiau yra aibė ir kitų vadų-vadukų, kurie norėtų irgi pamaišyti tą katilą, kad iš ten pasisemtų naftos dolerių, kuriuos pakolkas dalina tik Kadafis. Ir dalina taip, kaip jam patinka. Turėkime omenyje, jog Kadafis kilęs iš vakarinės šalies dalies (Tripolitanijos), ten jis daugiausiai ir bėrė naftos dolerius, ten jis ir turi paramą – Tripolyje protestuotojai net negalėjo pradėti sukilimo, kai buvo eliminuoti, o keli jų užimti miestai gana greitai atsiimti pro-kadafininkų. Tuo tarpu rytinėje šalies dalyje (Kirenaikoje) tebėra populiarios monarchistinės idėjos ir ten anti-kadafininkai buvo žymiai aktyvesni. Analogiškai su beduinais, kurie irgi nelabai kažką turėjo iš Kadafio žarstomo gėrio – sunkiai suvaldomi ir sukontroliuojmi dykumų sūnus netiko kaip statybinė medžiaga libiečių nacijos gamybai. Įdomu turbūt tai, kad jei visose kitose šalyse neramumai vyksta po nacionalinėmis/ valstybinėmis vėliavomis, tai Libijoje opozicija kovoja po Libijos Federatyvinės Karalystės vėliava.
Tiesą pasakius, dėl to, kad sukilimui buvo ruoštasi ar netgi gauta tam tikra pagalba iš tam tikrų šaltinių – matau nedidelę problemą, jei kalba eina apie vieno iš bjauriausių diktatorių pašalinimą iš politinės arenos. Kitas dalykas, kurį užmiršta kvykčiojantys apie užsienio kišimąsį į Libijos vidaus reikalus – kiek besikištum, jei šalyje neturi paramos – tuščias grajus. Prisiminkime chrestomatinį Ernesto Če Gevaros pavyzdį, kai puikiai paruoštas partizaninis karas Bolivijoje atsitrenkė į valstiečių, kuriuos norėta „išlaisvinti“, visišką abejingumą, vėliau perėjusį į tai, kad jis buvo išduotas vyriausybinėms pajėgoms. Ir nukneckytas. Moralė – jei vidus nepribrendęs, išorė veltui stengiasi. O sprogstamosios medžiagos sukilimui Libijoje pakankamai – minima, kad bene 25% gyventojų bedarbiai, o sumažėjusios pašalpos nelabai padeda užtikrinti meilę Kadafiui. Tiesa, prasidėjus neramumas kitose šalyse, Kadafis „ant greičio“ išdalino piliečiams po 400USD, bet įtampos tai, ko gero, nenumušė.
Galime kalbėti apie užsienio paramą/pagalbą Tuniso ar Egipto protestuotojams, bet gatvėse mitingavo ir kentėjo toli gražu ne užsienio samdiniai, o tie, kas tikrai norėjo LAISVĖS. Nes gali imituoti nepasitenkinimą kurį laiką, bet kai prasideda lazdos, ašarinės dujos, guminės ir kovinės kulkos – kovos arenoje lieka tik tikrieji kovotojai. Taip ir Libijoje – nepanašu, kad sukilėliai būtų iš kažkur atvežti – po tokio efektyvaus kadafininkų puolimo, kuris vyko visą praėjusią savaitę, samdiniai būtų elementariai išsilakstę. Kitas dalykas – nežiūrint atkaklios visokių ceenenų, jevronjūzų ar al-džazyrų propagandos, aišku, kad sukilimas nėra visuotinis. Man jis primena greičiau lokalius susirėmimus tarp sukilėlių ir kadafininkų grupelių – todėl toks palyginti nedidelis aukų skaičius, kol nepradedama iš artilerijos tvatyti į miestus.
Ir čia prieiname prie įdomiausio dalyko – ko gi nori sukilėliai? Visų pirma, jie nori „Kadafis – lauk!“; visų antra… ėėė… eee… ko gi jie nori? Na taip, be abejo, demokratija, teisės, laisvės, bla-bla-bla standartinis komplektas, tačiau būtent ties šita labai jau bendra ideologija (bent jau pakolkas) sukilėlių programa ir baigiasi. T.y., jie nelabai žino, ką darys, nuvertę Kadafį. Taip ir nesugebėjau rasti aiškios politinės sukilėių programos. Galbūt per anksti, reikia prima Kadafį nuversti. Nors, tiesą pasakius, dabar jau nelabai beaišku, ar Kadafis bus nuverstas.
Kas toliau?
Mūsų požiūrį į įvyius Libijoje(pagrindinai) formuoja CNN, EuroNews ir BBC. Viskas čiki, negerulis Kadafis tvatyja laisvės išsiilgusius savo šalies piliečius, shame on him! Palaikome sukilėlius, kas be ko. Tik va visi šitie įvykiai Artimuosiusoe Rytuose ir Šiaurės Afrikoje man kelia kažkokį sunkiai suvokiamą ir aprašomą nerimą. Toks įspūdis, kad verčiamos kad ir diktatoriškos, bet ganėtinai sekuliarios vyriausybės. Kas iš viso to gausis – neaišku. Nes tai, kad visi šitie įvykiai online referuojami gerai žinomos avo pro-islamiškomis pažiūromis Al-Džazira televizijos – man vistik įtartina. Netikiu Al-Džaziros nešališku požiūriu į islamą. Todėl man vistiik neramu, kas gi ateis po Kadafio. Neginu jo, bet neaišku ir neramu.
Aišku, paslaptingiausias dalykas tebelieka, kodėl Vakarai išvis įlindo į šitą avantiūrą, kai sukilimas iš esmės buvo nuslopintas. Kol viskas vyko sėkmingai, galima suprasti Vakarų valstybes – velniam lįsti ir skatinti antivakarietiškas nuotaikas. Kai tik sukilėlius pradėjo tvatyti atsigavę pro-kadafininkai ir sukilėliai ėmė šauktis pagalbos – buvo tyku-ramu apart ritualinių Kadafio pabarimų. Barakas Huseinovičius išvis praktiškai tylėjo. Ir staiga, kai sukilėliai jau buvo praktiškai suvaryti į kelis anklavus ir jiems beliko pora parų egzistuoti – staiga pykšt-bumpt – ir rezoliucijos, ir „neskraidymo zonos“, ir krūva sparnuotųjų raketų už milijoną dolerių. Tik nereikia pasakų, kad čia kažkas susiję su staiga prabudusia meile sukilėliams – praktiškai leisti juos sunaikinti ir staiga užsistoti – čia aš kažko nesuprantu.
Nes tas uždelsimas davė tai, kad sukilėliai neturi realių šansų kontratakuoti ir nuversti Kadafį. O laikas dirba jo naudai. Koalicijos pinigėliai ne tai kad kapsi, o teka srove. Žūstant civiliams, kas neišvengiama, krinta koalicijos populiarumas tiek pažangiosios-žmonijos™ akyse, tiek tarp arabų šalyse. Panašu, kad vistik Kadafis ir sukilėliai turėtų ieškoti kažkokio kompromiso, nors abi pusės su malonumu vina kitai gerklę perkąstų. Nes tie keli anklavai, kuriuose sukilėliai užspeisti, nelabai verti tų šimtų milijonų dolerių, kuriuos turės kas savaitę naudoti koalicija, užtikrinanti „neskraidymo zoną“. Be abejo, pagrindinis Vakarų trofėjus bus dujos ir nafta. Tačiau naftą ir dujas Vkarai turėjo ir anksčiau, tad laisvės siekiančių libiečių palaikymas jau nebėra protingas biznis – neturint galimybės paremti sukilėlius antžeminėmis operacijomis , sukilėliai gali prakišti…
Galbūt, bus daugiau 😉
Libijos armija a priori buvo blogai paruošta bet kokiems kariniams veiksmams. Kadafis didelius pinigus davė tik specbatalionams, kuriems vadovavo sūnūs. Todėl nėra armijos veiksnumo. Bet keli nedideli Kadafio daliniai bus labai kovingi ir iki galo.
Tai va todėl ir ta kadafininkų operacija prieš sukilėlius vyko taip vangiai, nes elementariai trūko pajėgų
„Tačiau naftą ir dujas Vakarai turėjo ir anksčiau“
Na jau na. Strategiškai mąstant (o kam kitam dar kariuomenę naudot?) naftos ir dujų per daug nebus, kai visa pramonė, energetika, žemės ūkis ir apskritai veik viskas naudoja dujas, naftą ir jos produktus. Rusija kranelį užsukt gali kada tik nori, pastovumo iš jos nėra, o va valdant dar vienus telkinius užsitikrintum bent šiokį tokį egzistavimą. Plius būdas parodyti, kad JTO dar kažką sugeba, plius galimybė pasipuikuoti politikams (padėjom sukilėliams). Nereikia čia tų lia lia kaip koalicija eina nekaltų ginti. Šimtai konfliktų pasaulyje kuriuos reiktų spręsti, bet kažkodėl sprendžiam tik tuos kur naftos yra ir kurie, geriausia, pašonėj, kad toli plaukt nereiktų. Didžiojoj politikoj moralės nulis.
Kažkoks labai sudėtingas žaidimas vyksta IMHO, čia ne vien nafta veikia: byra daugmaž stabilūs pasaulietiniai (kad ir diktatoriniai) režimai, kurie neleido pas save laisvai veikti islamo ekstremistams (Tunisas, Egiptas, tas pats Jemenas) arba patys remia savo terorizmą (Libija, Sirija). Man čia jaučiasi ir karingojo islamizmo kvapas, nors naftos interesų irgi atmesti negalima.
Pridedant kodėl nekreipiama dėmesio į Saudo Arabijos veiksmus: turi daug naftos ir kol kas patikima JAV ir Vakarų sąjungininkė tame regione. Tiek užtenka, kad leistų skersti civilius. Nežmoniška… Oi reikia permainų pasaulyje!
Na, Saudo Arabija pakolkas civilių berods neskerdžia – Bachreine tuo užsiija vietinės pajėgos, saudoarabai tik vykdo Baachreino valdovo apsaugą.
Atgalinis pranešimas: Kupeta papolitikavimų | Grumlino palėpė
Gal čia pendelis rusams? Ba, perdaug vėl pradeda šakotis. O jei rimtai – keistas laikas parinktas veiksmams. Kažkodėl.
Gulinčių nemuša 😉 Aišku, girdisi masinis triukšmas, kad viskas čia dėl naftos, bet man kažkaip skersai ta idėja stojasi. Kažkas čia ne taip…
Versija – reikia Europai parodyti raumenis. Labai jau visi tyčiojosi paskutiniais metais.
O ir Libija ranka pasiekiama iš Maltos ir Italijos.
Nu kad labai jau nepigus tas muscle demonstration gaunasi
Medžiaga tęsiniui – gavau el. paštu, gal tai nesąmonės:
Prasidėjus neramumams Libijoje , mane nustebino ten dirbančių specialistų iš Europos bei aplinkinių valstybių gausa . Sausumos sienos perėjimo punktai buvo tiesiog užsikimšę bėgančių nuo „ revoliucijos „ žmonių srautais . Beje , būdamas kitose ES šalyse nesu sutikęs ekonominių migrantų iš Libijos . Tačiau spaudoje nuolat matydavau Libiją , kaip itin baisią ir blogą šalį O va ir pagalvojau , ką gi toje „ baisioje „ Libijoje veikė beveik 1 milijonas užsieniečių ? Tad praleidau porą vakarų prie visagalio Interneto ir sužinojau kad :
Viskas čia normalu su tais užsieniečiais:
1. naftos gavybos specialistai
2. įvaisrūs specialistai iš R.Europos
3. juodadarbiai iš egiptų, bangladešų ir kitokių azijų-afrikų
Elementaru – Libbijai trūksta darbo jėgos, o ir ta pati aptingusi dėl valstybės dotacijų
II.
BVP kiekvienam Libijos gyventojui – 14 192 JAV dolerių.
Valstybė kiekvieną pilietį nepriklausomai nuo jo amžiaus , lyties ir pajamų per metus dotuoja 1000 JAV dolerių suma.
Bedarbio pašalpa – 730 JAV dolerių į mėnesį.
Medicinos sesers alga – 1000 JAV dolerių į mėnesį.
Kiekvienas naujagimis gauna vienkartinę Libijos Valstybės dovaną – 7000 JAV dolerių.
Jaunavedžiai gauna iš Libijos vyriausybės 64 000 JAV dolerių dovaną būstui pirkti .
Vienkartinė Valstybės parama pradedančiam nuosavą verslą – 20 000 JAV dolerių .
Dideli mokesčiai ir bet kokios rinkliavos uždrausti M. Kadafio iniciatyva.
Mokslas ir sveikatos apsauga – nemokami .
Mokslas ir stažuotės užsienyje pilnai apmokami Libijos vyriausybės .
Daugiavaikės ir neturtingos šeimos gali apsipirkit specialiai jiems įsteigtame parduotuvių tinkle visoje Libijoje , už simbolinį antkainį pagrindinėm prekėm.
Ypatingai baudžiami tie prekybininkai , kurie bando sukčiauti ar pardavinėti produktus su praėjusiu realizavimo terminu . Tai kontroliuoja speciali policija .
Dalis vaistų gyventojams teikiami nemokami .
Už vaistų falsifikavimą skiriama mirties bausmė .
Būsto nuomos nėra . Ją apmoka Libijos vyriausybė .
Gyventojams elektra teikiama nemokamai .
Libijos teritorijoje galioja „ sausas įstatymas „ .
Perkant išsimokėtinai automobilį ar būstą kreditus apmoka Valstybė .
Tarpininkavimas prekyboje nekilnojamu turtu uždraustas . Galimi tiek tiesioginiai pirkėjo – pardavėjo santykiai .
Perkant naują automobilį pusę jo sumos dengia Valstybė. Kariai gauna 65 procentų automobilio kainos dotaciją .
Benzino kaina – 0.14 JAV dolerio ( apie 30 lietuviškų centų ).
Mokytojo alga – 3000 JAV dolerių per mėnesį .“
Skaičiukai faini, 10 metų senumo, keliauj iš vieno Pulkininką palaikančio rusiško saito į kitą 😉 Šiaip dabar trčdaliu mažesni visi tie pinigai etc.
Perskaitęs tai, kas ankstesniame poste, jau buvau pakeliui link durų su lagaminais važiuoti į Libiją, bet prisiminiau, kad ten karas, ir dar truputį nevažiuosiu.
Na, jeigi tuose skaičiukuose – trečdalis tiesos, vistiek įspūdinga. Ne tik mums – postsovietikams. O gal kaip tik mums. Sovietmečiu kažką panašaus buvau skaitęs PRZEKROJ apie Kuveitą.
Na, kad rusai palaiko tą pulkininką, gal natūralu- šitokie karinės technikos užsakymai pakibo ore.
Taigi, kaip ta išpaikinta aptingusi masė palaikys revoliucionierius? Kam?
Vienžo, Pulkininkas pakolkas laikosi. Kaip bus po jo pasitraukimo/pašalinimo – matysim
Visgi, nesuprantu aš tos neskraidymo zonos principo. Pagal ideją, turėtų būti rūpinamasi tuo, kad neskraidytų Kadafio lėktuvai. Bet atrodo, kad bombarduojama ir apšaudoma ne tik su aviacija ir priešlėktuvine gynyba susiję taikiniai, o tiesiogiai remiami sukilėlių kariniai veiksmai naikinant antžeminius taikinius
Realiai koalicija atlieka sukilėlių karinių pajėgų vaidmenį, tad visas šitas bla-bla apie civilių apsaugą yra pirmarūšė šūdmalystė – realus tikslas yra nuversti Kadafį. Bet sukilėliai kaip karinė jėga niekuo nesisikiria nuo pirmykštės ordos, kuri puola kiekiu, o ne sugebėjimu, tad po pirmo rimtesnio pasipriešinimo išsilaksto. Kas ir nutiko prie Sirto, kur kadafininkai išvaikė sukilėlių gaujas – karinėmis pajėgomis juos vadinti per daug garbės
Kada bus atnaujinimas?
Šiuo metu darau vieną rimtą asmeninį projektą – kaip fotografas gal pagausi esmę – sena aerofotonuotrauka turi būti „pasodinta“ ant naujo žemėlapio, t.y. pasukimai, masteliai, netgi tam tikras transformavimas.
Įdomu. Jei abu – ir nuotrauka, ir žemėlapis yra korektiški, tai užtenka pasižymėti du taškus, ir viskas sprendžiama paprasta transformacija. O pagal ką galima juos parinkt? Kokios nors bažnyčios tiktų, ko gero, bet ne viską jos dengia… Kryžkelės, sodybos ir šuliniai tikriausiai nėr labai ilgalaikiai orientyrai?
Hmmm… Problemsai:
1. nuotrauka ne aeronegatyvas, o ant fotopopieriaus (60 metų senumo), tad iškraipyta ir darymo metu, ir naudojimo laukuose, ir saugojimo metu
2. lėktuvas skrisdamas vartaliojasi ir sukiojasi, tad turime puokštę problemų: posūkiai+posvyriai=netolygi projekcija
3. nuotraukos pakraščiusoe vaizdas labiau ištįsęs, nei centre – projekciją žinai
4. reljefo įtaka – aukštesni objektai yra arčiau objektyvo nei žemesni
5. tolstant nuo centro ir esant aukštesnių objektų, gauname perspektyvinius vaizdus
6. skenavimas – kadangi kadras ne visai telpa į skenerį, pakraščiai gerai neprisispaudžia
7. skirtumas tarp nuotraukos ir žemėlapio – 60 metų. Statybos, rekonstrukcijos, 3 melioracijos etc.itd…
Pagal du taškus realiai gali tik išmasteliuoti ir suorientuoti, bet kuo toliau nuo jungiančios linijos, tuo labiau bus iškraipyta. Kitas dalykas – matematiškai plokštumą gali sukti apie tuos du taškus 😉 Sprendimas – minimum 3 taškai, plokštuma pasodinama visados. Reiškia – 4 taškai maždaug vaizdo kampuose, kad būtų užtikrinta pasodinimo kontrolė. Orientyrai – kryžkelės, tiltai, pastatai (kiek jų yra perstatytų…). Bažnyčios netinka, nebent matai pamatą.
Viena nuotrauka 1-2 valandos darbo, vakar prie vienos vargau bene 4 valandas, kol išsiaiškinau, kad viena kraštinė buvo neprispausta. Tikslumas 5-1m vietovėje. Sutransfomavus gretimus vazdus, pasimato, kad už pakraščiuose jie kai kada gana drūčiai nesutampa 😉
Didžiausia problema – identiškų taškų atradimas
Velniškai įdomus užsiėmimas. Praktiškai archeologija 🙂
-> Eimantas – taip, kai reikia atrasti bendrus taškus, tada ir suvoki, kokie milžiniški pakitimai yra įvykę kraštovaizdyje – tiek gamtiniame, tiek žmogaus sukurtame – praktiškai iš naujo pertiesti visi keliai, masinis sodybų naikinimas melioracijos metu, hidrografijos kanalizacija ir pan.
O kiek keitėsi upių vagos per 60 metų? Suprantu, kad klausimas labai bendras, bet norisi suprasti mąstą. Kaip suprantu, upė, plaudama krantus vingiuose slenka savo vagą?
Priklauso nuo tėkmės, pavasario potvynių etc.itd. Kai kurios kinta labai, kai kurios ne. Gal kada parašysiu straipsniuką šia tema 🙂
Jau kaip ir norisi ką nors naujo čia rasti… 🙂 Suprantu, kad reikalauti visada lengva 🙂
Beje, kaip laikosi dukra (kaip suprantu, į Egiptą dar nesiruošia) ir kas naujo Egipte?
Turėjau smagaus+sudėtingo darbelio su sena aerofoto, esu labai patenkintas rezultatais, tai dabar gal ir kažkam kitam ištaikysiu laiko 😉
Nes vieną kažkieno rimtą prašymą irgi patenkinau http://www.grumlinas.lt/?p=22270
O kuo daugiau mąstau apie Libiją, tuo niūresnės prognozės…
Aha, darbeis įspūdingas, tikrai buvo įdomu skaityti. Tik man iškilo vienas klausimas- žiūint į foto- galutinį produktą buvo sunkoka atskirti kur yra dabar o kur yra tai, kas buvo tada. Iš principo, reikia visų trijų vaizdų orientavimuisi, kaip atrodo. Galbūt nepakankamai įsigilinau, bet kokia tokios „hibridinės foto“ esmė?
Atsiprašau už diletantišką klausimą, bet manau, kad kvailas klausimas tik neužduotas klausimas, tuo pačiu metu nutaisant visažinio miną 🙂
Hibridinė nuotrauka – taip sau, pažaidimas 😉 Prasmė – monochrominė ir spalvota nuotraukos, rodančios absoliučiai tą pačią vietovę. Hibridas gal skirats tam, kad pasidėjus greta jos, sakykim, spalvotą, būtų galima žiūrėti tai į vieną, tai į kitą, ir matyti, kokias sodybas sunaikino naujas kelias. Aš tą vaiduoklišką vaizdą naudoju, kai maždaug suorientuoju nuotraukas, matau, kurie objektai yra savo vietose, o kurie pakito. Nes būna, kad identiška kelių sankryža yra perkelta už kokio 100 metrų 😀
Suprantu.Tie pokyčiai tikrai įdomūs. Keli draugai užsiima foto darymu „tada ir dabar“, sukrečia pokyčiai. Daug praradom netgi per pastaruosius keliolika metų. Kartais tai tieasiog progresas, vardan kurio aukojama tai, kas buvo, bet kartais- nepateisinamas barbarizmas.
Dėliuojuosi pamažu Švėkšnos apylinkes iš senų aerofoto. Pakitimai… praktiškai naujas kraštovaizdis, išlikę tik pagrindiniai keliai, didesnės upės ir miestelių centrai
Turiu vieną kitą originalų seną Lietuvos žemėlapį. I Pasaulinis, II Pasaulinis, tarpukaris. Galiu nuskanuoti ar pan. jei įdomu.
O, įdomu. renku viską, kas po ranka pakliūva, nes kai kada netikėtai praverčia
Koks Jūsų el. paštas?
-> Gunas – grumlinas@gmail.com