Žiūriu per Euro-CNN-vizijas įvykius Kairo Tahriro aikštėje ir niekaip negaliu atsikratyti įspūdžio, kad dabartinis Egipto prezidentas Mubarakas atsilaikė. Regis, antivyriausybiniai demonstrantai tebėra užėmę aikštę, tebemitinguoja toliau, bet tai jau mūšis nebe tiek dėl pergalės, kiek dėl garbingos mirties. Prasidėjo pro-vyriausybinės demonstracijos (be abejo, organizuotos-policijos-ir-saugumiečių™; patikimomis žiniomis, jos vyksta ir Aleksandrijoje, ir Hurgadoje) ir vyksta žiaurūs susirėmimai tarp anti- ir pro-mubarakininkų. Su šimtais sužeistų… Tiesą pasakius, baisus vaizdas, matant tą akmenų liūtį iš abiejų pusių – turbūt tik rytietiška filosfija leidžia būti tiek ramiam, kad nepabėgtum, kur akys veda.
Kitas, ne mažiau svarbus požymis – armijos elgesys. Jei iki šiol anti-mubarakininkai tikėjo, kad armija su jais, tai susirėmimų metu paaiškėjo, kad armija su niekuo – ji tiesiog stovi ir stebi situaciją. Ji nepalaiko nei pro-mubarakininkų, nei anti-mubarakininkų. Labai simptomatiškas elgesys – galima įtarti, kad ji pasuks paskui nugalėtoją, kai jis pradės aiškėti. Be abejo, galima įtarti ir tai, kad ji tiesiog leidžia pro-vyriausybinėms jėgoms susidoroti su opozicija. Nors man asmeniškai atrodo, kad pro-mubarakiškų demonstrantų buvo tiek, kad su tais keliolika tankų ir šarvuočių Tahriro aikštėje buvo beviltiška bandyti ką nors daryti esminio. Vienintelis svarbus dalykas, kurį ten atlieka armija – saugo Kairo muziejų nuo atakų. Policijos nėra gatvėse, tad formaliai nėra kam įvedinėti tvarką, o armija, mokyta kovoti su išorės priešu, tikrai neturi patirties kovoti su gatvių peštukais. Tad armija tiesiog atskyrė besipešančius taip, kad jie nebeturi tiesioginio fizinio kontakto, bet užtai iki soties gali laidytis akmenimis ir „Molotovo kokteiliais“.
Trečias momentas, į kurį atkreipiau dėmesį – Vakarų dermokratijų vadų elgesys. Dešimtis metų tylėję apie žiaurus žmonių teisių pažeidimus, korupciją, prievartą Egipte, jie staiga praregėjo ir prieš kelias dienas pradėjo graudenti Mubaraką pradėti reformas. Tačiau, kai tik jis pažadėjo pradėti tokias reformas, tačiau nepasitraukti iš savo posto iki kadencijos pabaigos – staiga ir Barakas Huseinovičius, ir kažkoks dabartinis JTO generalinis sekretorius, ir Didžiosisos Britanijos premjeras ėmė raginti Mubaraką atsistatydinti. Dešimtis metų buvo tyla, paskui kelios dienos pagraudenimų, ir – staiga – raginimai atsistatydinti. Kažkoks klounų paradas, tfu… Tad man kyla įtarimas, kad, nepavykus įgraudinti, nutarta pakomanduoti 😉
Šiaip kalbant apie JAV politiką tame regione, turbūt reikia pažymėti, kad būtent dermokratas Karteris savo laiku išdavė Irano šachą, nutraukdamas jam pagalbą 1978 metais. Šachas pabėgo, o Iranas tapo tokiu antiamaerikietišku, kad sunku rasti žodžius tai aprašyti. O ir Izraeliui (kuris, nežiūrint jo teroristinės politikos palestiniečių atžvilgu, turi teisę egzistuoti) šviečiasi nekoks likimas. Dabar gi vėl – Karterio bendrapartietis (įtariu, išdavystė perduoadama partine linija) Barakas Huseinovičius ruošiasi išduoti kitą savo ištikimiausią sąjungininką. Galima tik spėlioti, kokia „dovana“ JAV laukia šį kartą, tačiau Izraelis, panašu, greičiau susigaudė geopolitinėje situacijoje.
Aišku, tiek šachas, tiek Mubarakas yra neigiamos asmenybės (gal netgi juos reikėtų vadinti niekšais), jei kalbėsime apie žmogaus teises jų valdomuose kraštuose, korupciją ir pan. Tačiau jei jau taip – Vakarų dermokratijos turėjo būti nuoseklios nuo pat pradžios ir senų seniausiai pasakyti: „Stop, bachuriuks, atidedi savo bitukę ir anu susitaikai su savo liaudimi“. Bet ne, što nebuvo keliasdešimt metų. O dabar staiga tai pasirodė svarbu. Nežinau, kokie geopolitiniai pasjansai dabar čia dėliojami, tačiau toks elgesys smirda. Nes tam, kuris ateis vietoje Mubarako, bus aišku – jį taip pat išduos, atėjus laikui. Ir kur tada garantija, kad jis veiks Vakarų interesais?
Tikrai nesiruošiu teisinti Mubarako – jį turėtų teisti egiptiečių teismas – tačiau vakariečių veidmainytė daro gėdą Vakarams. Nes dabartiniai Vakarų sąjungininkai (kokie jie beūtų niekšai-niekšeliai), kurie buvo užtvara prieš islamiškąjį ekstremizmą, gavo aiškų signalą „Mes jus išduodame, kai tik mums to prireikia“. Ir tada, bijau, fundamentalistai gali gauti tokią paramą, apie kokią jie net negalėjo svajoti.
Na, bet užteks piktumo. Nežinau, ar Mubarakas atlaikė šį mūšį. Kad karas pralaimėtas, aišku net jam. Tačiau valdžios perdavimas turėtų vykti ne bandant jam įsakinėti iš užsienio, o pagal Egipto įstatymus. Nes kitaip po jo nušalinimo turėsime ne tik nugalėjusią opoziciją, bet ir pralaimėjusius Mubarako šalininkus. Kurių nėra tiek mažai, kaip gali pasirodyti, jei tikėti ta ružava tryda, kurią mums pumpuoja Euro-CNN-vizijos.
P.S. Noriu, kad Mubarakas išeitų. Asmeniškai jis man antipatiškas nuo pirmųjų pokalbių apie jį su egiptiečiais. Tik va kas jį pakeis ir kiek jis padės išlaikyti taiką šiame pavojingame regione – reikia labai gerai pasverti.
Tik ar nebus taip, kad reikiamose „viršūnėlėse“ jau viskas nuspręsta ?
T.y., MuBarakas pasakė kaip bus – pabus teorinė jo valdžia iki naujų rinkimų, kol JAV-Izraelis ras jam pakaitalą. Nes nei bevaldystė, nei Brolių valdžia, permąsčius situaciją ramiai, netinka niekam, net ir didžiai daliai pačių egiptiečių.
Šalutiniai požymiai to, kad sprendimas rastas yra finansų rinkų reakcija: auksas, nafta bei JAV indeksai aktyviai reagavo į pirmąsias taikias demonstracijas Egipte, tačiau dabar, prasidėjus „tikriems“ neramumams, minėtųjų kainos grįžo į ankstesnes pozicijas.
Yep, panašu, kad pasjansas sudėstytas, tik va tie kvykčiojimai apie atsistatydinimą velniam reikalingi? Jei užsidirbti bonusų pas anti-mubarakininkus – biškį per vėlai, reikėjo pačioje pradžioje, tada ir pro-mubrakininkai ne tokie drąsūs būtų
Tai „kvykčiojimai“ ir skirti anti-mutaborininkams nuraminti ir pabandyti juos palenkti į savo pusę.
Nes, atvirai tariant, nematau nieko blogo tame, ką iki tol sakė JAV. Egiptas yra nepriklausoma valstybė, ir visiškai natūralu, kad Obama apie jos legitimią valdžią kalbėjo pakankamai neutraliai, tik kiek pakritikuodamas „vis dar pasitaikančias nedemokratijos apraiškas“.
(Jei išvest analogiją su Lietuva, tai man pvz visai būtų nepatikę, jei JAV būtų pareikalavę nuversti Paksą. Tai turėjo atlikti – arba ne – pati LT.)
Todėl tie dabartiniai Obamos paburnojimai prieš Hosnį ir skirti būtent anti-amerikinėms nuotaikoms sušvelninti: dabar tenykščiai JAV nemylėtojai negalės pirštais badyti, kad JAV palaiko diktatorių, ar pan.
Na, jei vistik manoma tęsti Mubarako kursą geopolitiniu aspektu, tai reikia labiau į jo šalininkus orientuotsi. O dabar suteikiama tuščia viltis anti-mubarakininkams, kad juos palaiko, ir jie toliau tęsia (iš esmės) destrukciją. Egiptas tikrai pavargo per tas dienas, patikėk
O antimerikoniškos nuotaikos ten pastovios. Tik kiek mažesnės, nei antižydiškos. Šitoje vietoje tai buitinė paranoja.
Tikiu, kad pavargo. Ir manau, kad buvo surastas labai tinkamas momentas šitam kupranugarių raitelių žygiui prieš demonstrantus. Nes nukentėjusieji nuo marodierių širdyje jau turbūt palaiko tuos su bizūnais ant kupranugarių, o ne revoliucijos šauklius.
Dėl Izraelio ir anti-izraelinių nuotaikų. Nepamenu, kas yra pasakęs: „Europa turi būti dėkinga Izraeliui už tai, kad jis egzistuoja. Nes jei nebūtų Izraelio, destruktyvioji arabų energijos dalis būtų nukreipta prieš kitą artimiausią kaimyną –
Europą.“
Kad ir kaip tikėtume visuotinės taikos idėja, karai daugeliu atveju nekyla tik dėl to, kad bijomasi kaimyno galios 🙂
Hurgadoje visi prekybininkai po Mubarako kalbos šnekėjosi: „Prezidentas pažadėjo pradėti permainas, tad laikas baigti riaušes ir grįžti prie verslų“. Kai kas aštuntas žmogus tiesiogiai susijęs su turizmu ir neturi kitų pajamų – visi šitie dalykai labai kenksmingi…
O kaslink paskutinio sakinio, tai jį galima papildyti: „…arba juos pavyksta nukreipti ant kaimyno“ 😉
nu fyzdėc! „Armija stovi ir laukia kas nugalės“. Nu afigetj!!! Tai kažkas baisiau už homoseksualizmą ir kitas lytines ligas…. 🙂
Nu kažkaip pas tuos arabus viskas kitaip nei pas žmones… Aš visada maniau, kad armija tam, kad kovoti. O ne tam kad žiūrėti kaip kovoja civiliai, kurie lygtais apspręs kas valdžioje ir kovoja pačiu tūpiausiu viduramžišku būdu. Jei nebūtų žiauru, tai sakyčiau, kad tai kažkoks sportas, naujas arabiškas turnyras…
Aš nežinau, kodėl armija stovi ir nedaro nieko, apart besimušančių atskyrimo. Tačiau tai gal ir gerai, nes armijos įsitraukimas vienoje kurioje nors pusėje gali reikšti armijos skilimą ir pilietinį karą. IMHO
Ne ne, armijai tikrai ne vieta savo pačių gatvėse kovoti su savo piliečiais. Šeimynos pas juos nemažos, ir užvažiuoti pusbroliui šansų daug. Bet dar daugiau stoti šalia jo. Pritariu Grumlinui net labai.
Kariuomenės skilimu niekas nenori rizikuoti
Šitą skaitei http://www.lrytas.lt/-12967280771295381045-egipto-revoliucijos-studijos-jaun%C4%85-lietuvos-mokslinink%C4%99-svied%C4%97-%C4%AF-liepsnojant%C4%AF-kair%C4%85-nuotraukos.htm
Dar viena subjektyvi nuomonė. Tarp kitko, sutampanti su tavąja.
Aaa, ačiū už nuorodą. Nelabai skaitau lietuvišką poeziją duota tema – jie net nesugeba surinkti ir sudėlioti informacijos iš kelių alternatyvių šaltinių, kad tai daugiau-mažiau objektyviai atspindėtų įvykius iš abiejų pusių. Nes ružava Euro-CNN-visijų tryda biškį vienpusiška IMHO
Čia gi subjektyvi, aiškiai palaikanti maištaujančią pusę, nuomonė, bet iš pirmųjų rankų, todėl verta dėmesio. Mano požiūris į tai daug sudėtingesnis, nes ten labai sudėtingas žaidimas vyksta, kurio nemato (nenori matyti?) doktorantė