Įvykiai Egipte: žvilgsnis iš vidaus

Pasikalbėjome su dukra apie einamąjį politinį momentą, t.y. kaip tie įvykiai matomi iš vidaus paprastų žmonių, t.y. tokių, kurie vykdo revoliuciją.

Kol viskas dar nebuvo prasidėję, visi kalbėjo: „Kaip būtų gerai, kad ir pas mus būtų kaip Tunise!“ Šiandien apie tai jau nebekalba, nes gyvenimas revoliucijoje pasirodė visai nepatrauklus.

Kalbant apie revoliucijos lyderius – jų nėra. El Baradėjus daugiau vakariečių mass-media pučiamas propagandinis burbulas, nei realus opozicijos lyderis. Aiškiai matomų ir įvardinamų lyderių nėra, viskas vyksta agitacijos-improvizacijos būdu. Aišku, kažkas tą reguliuoja-diriguoja, bet viešumoje nesirodo. Tiesą pasakius, pradedant virti visą šitą košę, vsi norėjo, kad Mubarakas būtų nušalintas ir tiek. O kas bus toliau – niekas nesuko galvos. O dabar net neįsivaizduoja.
Kalbant apie Mubaraką – šiandien jis padarė tobulą politinį žingsnį: naujajame jo kabinete yra 4 krikščionys (anksčiau nebuvo nė vieno) ir 4 moterys (anksčiau buvo viena). Tokiu būdu jis pademonstravo norą vykdyti reformas ir gali gauti dalies egiptiečių paramą (o jį tebepalaiko dalis egiptiečių, ką šiandien per CNN pademonstravo viena moteriškė, prašiusi leisti naujai Mubarako vyriausybei padirbėti bent 2 mėnesius). Kitas svarbus momentas – Mubaraką palaiko vietiniai krikščionys-koptai (10-15% gyventojų), nes jis yra religinių laisvių garantas – krikščonys bijo, kad islamiška valstybė ne jiems. Aišku, Mubarakas yra negerietis, nes draugauja su Izraeliu – buitinis antisemitizmas be jokio objektyvaus pagrindo čia labai paplitęs, nekart teko su tuo susidurti.

Vietiniai žiūri keletą kanalų, skirtų arabiškoms šalims, išskyrus Al-Džazirą arabiškai – ji atjungta, o žurnalistai suimti dėl per daug parodytos tiesos. Ta ružava tyrė, kuria mus šeria CNN, yra labai išcenzūruotas variantas – viskas yra kur kas baisiau, nei bandoma parodyti – žiauriai sudarkyti žmonės, suvažinėti policijos šarvuočių, nuo plastikinių kulkų ištaškytos galvos, sutraiškyti vaikai – tai nėra skirta minkštakiaušiams vakariečiams.

Kariuomenės pilna ir Hurgadoje, prie kiekvieno banko (nors jie ir uždaryti) stovi po šarvuotį. Rytoj planuojama bankus atidaryti. Šiandien dukra matė karinę koloną iš kokių 30 tankų, 15 šarvuočių ir 40 dengtų sunkvežimių, pravažiuojančių pro Hurgadą. Vyksta pslaptingas kariuomenės judėjimas. Aš asmeniškai įtaru, kad ruošiamas karinis perversmas 😉
Miesto centras saugus, tačiau Doharo rajonas nelabai: parduotuvės tebėra išplėštos, šiandien buvo pagrobtos kelios automašinos, iš jų išmetant vairuotojus. Dukra ten nesilanko – neieško nuotykių.
Vyksta turistų išvykimas, pagrindinai lėktuvais, bet va Saudo Arabija evakuavo 5,000 savo pileičių jūra. Greit beliks tik rusai, kurie nebijo nieko, ir netgi drąsiai atvyksta toliau atostogauti.

—————————–

Mano brangiausioji pabendravo su mūsų dukros drauge ruse, įstrigusia Aleksandrijoje. Tiesą pasakius, baisu.

Miestas praktiškai kolapsavęs. Iš visų paslaugų belikusi elektra ir vanduo, maisto kainos kasdien auga du kartus. Žmonių pinigai baigiasi, bankai ir bankomatai nedirba, visos darbovietės užsidarusios, tad greitu laiku nebus už ką net nusipirkti pavalgyti.
Po miestą siaučia marodierių gaujos, ginkluotos jau nebe peiliais, o šaunamaisiais ginklais. Bet kuris besipriešinantis žudomas. Prieita iki to, kad mečetėje pamaldų metu buvo nusžudytas imamas ir dalis maldininkų. Laimei, liudininkams pavyko telefonu (numeris nuolat rodomas per televiziją) iškviesti kariuomenę, kuri spėjo suimti dalį banditų – policijos mieste nebelikę. Iki šiol kariuomenė susėmė apie 3,500 marodierių. Visa laimė, kad susikūrusios savanoriškos apsaugos grupės bent kažkiek prilaiko plėšikavimą.

Rusijos konsulatas Aleksandrijoje užsibarikadavęs, nuo tiesioginio banditų šturmo jį saugo tik netoli esantis kariuomenės postas. Bandoma organizuoti konvojų išvežti rusakalbius iš Aleksandrijos.
Bandymai savarankiškai ištrūkti iš miesto beviltiški – pakelėje automobiliai stabdomi, o važiuojantys jais žudomi.