Šaltiniai IMHO pakankamai patikimi – įvykių Sirijoje eigos analizė rodo mitinės Sirijos „opozicijos“ beviltišką situaciją – be išorės pagalbos ji pasmerkta žlugti.
Pirmas – Sirijos kariuomenė paėmė į nelaisvę 10 Prancūzijos specpajėgų kariškių, vienas iš jų – pulkininkas:
Подразделения сирийской армии захватили десять французских военнослужащих среди которых есть офицеры и солдаты. Французы были схвачены в районе Баба Амр в Хомсе, среди них есть один в звании армейского полковника, сообщают сирийские СМИ.
Французские новостные агентства преподносят это событие следующим образом. Во время боев в Хомсе части сирийской армии окружили около полутора тысяч вооруженных боевиков. Когда часть из них была задержана, французские коммандос представились сирийским офицерам и попросили чтобы их считали военнопленными.
Taip sau, pamąstymui – Sirija ir Pramcūzija nekariauja, tad tie vyriukai tėra samdiniai. Tad jų supjaustymas smulkiais gabaliukais neturėtų sukelti Prancūzijos pasipiktinimo? 😉
Antras – Reuters pranešimas apie tai, kad Sirijos „opozicija“ nebeslepia gaunanti ginklus iš užsienio:
Western and other countries are turning a blind eye to weapons purchases by Syrian exiles who are already smuggling light arms, communications equipment and night vision goggles to rebels inside Syria, a Syrian opposition source said Friday.
Syrian opposition supporters were also trying to find ways to bring anti-aircraft and anti-tank weapons to the Free Syrian Army, which is composed mainly of Syrian soldiers who have defected and volunteer civilians, the source said.
„We are bringing in defensive and offensive weapons… It is coming from everywhere, including Western countries and it is not difficult to get anything through the borders,“ the source told Reuters, speaking on condition of anonymity.
„There is not a decision by any country to arm the rebels but countries are allowing Syrians to buy weapons and send them into the country.“
Kai aš girdžiu per durnadėžę tas pasakas apie taikingas demonstracijas, į kurias iš tankų šaudo Sirijos kariuomenė – taip ir norisi pasakyti – nepis*it smegenų, gerbiamieji!
Trumpai apibendrinant situaciją:
Skirtingai nuo Tuniso, kur revoliucija įvyko iš esmės taikiai ir greitai, ir Egipto, kur revoliuciniai įvykiai buvo kur kas kruvinesni ir ilgesni (ir, panašu, dar nesibaigė), Sirijos įvykiai rieda Libijos keliu. Tik jei Libijoje mes matėme operetinius sukilėlius, važinėjančius tiuninguotais džipais ir tratinančius kažin kur į orą, tai Sirijoje matome kažkokius mėgėjiškus neaiškius kadrus, iš kurių sunku padaryti išvadas kas-kur-kada vyksta.
Tiesą pasakius, Vakarai galėtų baigti savo cirkus su ta „opozicija“, kuri iš tikrųjų tėra priedanga (greičiausiai) Saudo Arabijos ir Kataro (kadangi tik šitų dviejų valstybių neužkliudė „arabiškasis pavsaris“, o Jordanijos monarchija per daug populiari, kad jai būtų galima surankioti opozicines marionetes). Reikia prisipažinti, kad galutinis įvykių Sirijoje tikslai yra: 1) išstumti Rusiją iš Viduržemio jūros; 2) suformuoti dar veiną nestabilų islamišką režimą, kuriuo būtų galima manipuliuoti.
Tik va ar užteks Vakarams valios pripažinti, jog „opozicijos“ pergalės atveju įvyks masinės alavitų religinės mažumos skerdynės – dabartiniu metu Siriją valdo alavitų mažumos atstovai, kurie engė sunitų daugumą. Dabar gi sunitai pakilo ir, panašu, ruošiasi fiziškai išnaikinti savo engėjus. Taip kad laukime genocido, apie kurį nieko neišgirsime. Kaip kad negirdime apie Kadafio šalininkų žudynes Libijoje…
Toks tas livoriucinis gyvenimas, tsakant…
Taip sau, pamąstymui – nesu Asado šalininkas. Kaip ir nebuvau Kadafio šalininkas. Autoritariniai dinozaurai turi mirti. Bet nereikia man sekti pasakų apie geriečius ir blogiečius. Nes tame regione vienus blogiečius tepakeičia kiti.
Na pats nurodai pagrindinę problemą, alavitų mažuma valdo diktatoriškai daugumą. Tai privalomai turi būti pakeista.
…ir po to smerki Vakarus…Logikos nėra.
Logika yra, Vatsonai:
1) alavitai valdė diktatoriškais metodais, tačiau
2) siūloma įvesti daugpartinę sistemą ir
3) 2×7 metus prezidento kadenciją ir netgi jei
4) Asadas dar paprezidentaus tas abi kadencijas
5) per rinkimus alavitai aiškiai be šansų prieš sunitų daugumą, tačiau
6) sunitai jau dabar nori iš jų padaryti kruviną guliašą (tą jie aiškiai pažadėjo), obettačiau
7) alavitai to visiškai nepageidauja
Todėl aš ir smerkiu Vakarus, kad jie žaidžia žaidimus su „opozicija“ vcietoje to, kad aiškiai pasakytų: „Bachuriukai, anu marš į rinkimus, po jų žiūrėsim, ką turim“, savo neatsakingais plirpalais skatina kraujo praliejimą. O dabar, kaip paaiškėjo, tiesiogiai kišasi į įvykius, kas išvis SMIRDA.
nejuokink arabų, su punktais 1234, kai vyksta Homso bombardavimas.
Kas trukdė referendumą anksčiau, kai dar šikna nesvilo. Taigi tik jėgos panaudojimas verčia Asadą keistis.
Nemanau – apie konstitucijos pakeitimus ir referendumus jis jau pernai, po pirmųjų įvykių pradėjo kalbėti, kai jį kaimynai parūrijo moraliai (ir, matyt, materialiai). Tik kad „opozicija“ turi aiškų tikslą ne ieškoti būdų jį nustumti nuo valdžios tunisietiškai/egiptietiškai, o iškart ėmėsi libietiško/jemeniško varianto. Aišku, ir ta „opozicija“ tėra skirtingų interesų grupuočių laikina samplaika, kuri pradės tarpusavio skerdynes pergalės prieš Asadą atveju