Libija – kas toliau?

Na ką gi, panašu, jog pilietinio karo (ar kas ten tokio vyko) vienas etapas baigtas sulig Muamaro Kadafio nužudymu. Kadafininkai pakrikę ir nebeturi lyderio, kuris galėtų jiems įkvėpti kovinę dvasią. Aišku, gali būti ir kažkas panašaus į partizaninį karą, bet tai turėtų būti greit užgniaužta – sukilėliai (hmmm, kokie jie sukilėliai, jie dabar valdžia), kaip ir kadafininkai, nesicackija su kažkokiomis žmogaus teisėmis ir be jokių skrupulų žudo paimtus į nelaisvę – viename Sirto viešbučių rasta virš pustrečio šimto kadafininkų, nušautų šūviais į galvą, kitame – virš 50, – t.y. ir antipartizaninė kova vyktų pagal geriausius nacių pavyzdžius. Taip kad pakolkas kadafininkams optimaliausia nerti į dugną ir aprimti kuriam laikui. Nes panašu, jog naujoji valdžia greit pradės nebe slaptą, o atvirą tarpusavio kovą – perdaug skirtingos jėgos buvo susirinkusios po kovos prieš Pulkininką Mumu vėliava. Visos tos ginkluotos politinės-religinės-klaninės grupuotės vargu ar paleis iš rankų ginklus, nes bijo kitų, o ir tarpusavio kovų precedentų jau yra. Taip kad dabar prasideda naujas pilietinio karo etapas, kai iš pradžių vyks atskirų grupuočių organizavimasis į vienokus ar kitokius blokus, o paskui tereiks kibirkšties, kad įsiliepsnotų tarpusavio kovos. O tada, žiūrėk, ir kadafininkai galėtų užsiimti kažkokias pozicijas.
Šiaip panašu, kad sukilėlių vadukų pažadas įvesti šariatą, nelaukiant jokių rinkimų, konstitucijų ir panašių demokratinių „nesąmonių“, gana aiškiai parodo, kad jau bandoma apie naująją valdžią sutelkti „Al-Kaidos“ tipo religinius fundamentalistus, kad priešpastatyti juos Kadafį palaikiusiems arba išlikusiems neutraliais genčių klanams, kurie aiškiai nepatenkinti pinigų srautų perskirstymu.
Vienžo, laukiam tolimesnės įvykių eigos.

Hmmm… ką čia dar protingo parašius? Ko gero tai, jog NATO kažkaip labai griežtai ir paskubomis nutraukė visus pagalbos antikadafininkams veiksmus. Kodėl? IMHO lakūnams ir technikai reikia poilsio beigi remonto. O taip pat sukaupti ginkluotės atsargas. Nes Sirijos prezidentas Asadas pakolkas nesusivokė, jog jei jam buvo nekart mandagiai pasakyta liautis tvatijus opoziciją, tai tą reikia ir daryti. Kitaip Vakarams gali trūkti kantrybė ir galima bus rasti patogų pretekstą pradėti kokius nors Sirijos kariuomenės tramdymo veiksmus. Man kažkaip įtartinai pasirodė keletą metų snaudusių Turkijos kurdų sukilėlių kovinės akcijos, kurių metu žuvo ir turkų kariai, ir civiliai. Bitės kažką įtaria™ Panašu, jog staiga gali „išaiškėti“, jog šituos kurdų sukilėių veiksmus inspiravo Sirija, keršydama už Turkijos poziciją Sirijos opozicijos atžvilgiu. O tada Turkija, kuri siekia žūt-būt tapti regiono lydere, gali pravesti kokią nors plačią kurdų pacifikavimo akciją, kuri nesustos ties Sirijos siena, o persiris per ją. O kai turkų tankai ties Damasku susirems su sirų tankais, NATO ateis pagalbon savo narei, kurią skriaudžia diktatoriškas režimas. Fantastika, sakote? Turkams 1974 metais užteko to, kad Graikijoje valdžion atėjo kariškiai, kurių įtakoti Kipro Nacionalinės Gvardijos karininkai nuvertė tuometinį prezidentą Makarijosą ir paskelbė, jog Kipras jungsis prie Graikijos – ir Turkija be jokių abejonių įvykdė intervenciją Kipre ir pradėjo karo veiksmus prieš savo NATO partnerę – Graikiją. Kai reikia – turkų generolai netrypčioja, o veikia.