Internetuose prasideda ašarojimai dėl baisios Pulkininko Mumu mirties. Kaip žmogaus jo gaila, tačiau kiekvienam diktatoriui verta numatyti ir tokią galimą pabaigą, ypač jei savo pavaldinius laikai prispaudęs geležiniu kumščiu. O Kadafis šitojė srityje nebuvo caca-lialia, tad rekomenduoju parsipūsti ir persiskaityti organizacijos Amnesty International 2010m. paruoštą ataskaitą Libya: ‘Libya of tomorrow’: What hope for human rights. Gal biškį akytės prašviesės ir paaiškės, iš kur ta sukilėlių neapykanta ir žiaurus elgesys, kurio aš nepateisinu, tačiau bent jau atsiranda suvokimas apie kai kurias šiuometinių Libijos įvykių priežastis.
A propos: sukilėlių elgesys su Kadafio kūnu išeina už žmoniškumo ribų – mirusiems reikia duoti ramybę.
http://www.nytimes.com/2011/10/27/opinion/qaddafi-and-the-lives-of-tyrants.html?pagewanted=all%3Fsrc%3Dtp&smid=fb-share