Panašu, kad Egiptas perėjo į revoliucijos evoliucijos (kad ir kaip tas kalambūriškai skambėtų) etapą. Pasaulio akys prikaustytos prie įvykių Libijoje, kur… ėėė… o kas gi iš tikrųjų ten dedasi?
Viskas prasidėjo, regis, tradiciniu scenarijumi, kaip Tunise ar Egipte: negerietis diktatorius, pasipiktinusi liaudis, protestai, valdžios reakcija. Tik va Libijoje, kaip ir derėtų tikėtis (vienodų šalių nebūna) nesuveikė diktatoriaus pasitraukimo scenarijus: Tunise Ben Ali, kadaise nušalinęs nebelabai beįgalų šalies prezidentą Burgibą, nėrė į užsienį labai neatsigręždamas; Egipte Mubarakas, paveldėjęs valdžią iš islamistų nužudyto Sadato, sugebėjo išlaikyti orumą ir pasitraukti į Sinajų; tuo tarpu Libijoje Kadafis trauktis neketina ir labai panašu, kad nepasitrauks bent jau artimiausiu metu. Kodėl? Matyt todėl, kad Tunise ir Egipte LIAUDIES bruzdėjimai peraugo į LIAUDIES revoliucijas, tuo tarpu Libijoje, kiek tenka skaityti ir suprasti, bruzdėjimai vyksta GENTINIU pagrindu. Nes pagal pragyvenimo lygį Libija stovi tikrai aukštai, socialinis sprogimas neturėtų grėsti. Tačiau, apart socialinių poreikių, yra ir politiniai poreikiai, o jie ten realizuojami tik per prokadafiškas struktūras, t.y. elementarią autokratiją. Plius Libija iki šiol tebėra šalis, kur tebevyksta genčių tarpusavio trintis, tik-tik neperauganti į vietinius karus. Kadafis, kažkadaise nuvertęs karalių, aiškiai suvokė, kad jam reikia kažkokios socialinės atspirties, ir papirkinėjami genčių vadai nėra ilgalaikis sprendimas, Tad šalyje, naudojant naftos pinigus, intensyviai buvo kuriama tiek pramonė, tiek žemės ūkis – su mintimi, kad kai baigsis nafta, šalis turės alternatyvius pajamų šaltinius. Ir taip puoselėjama kvazi-proletariato klasė turėjo tapti jo atrama prieš gentis. Ir maždaug tapo, kol daliai iš jos, ypač rytinėje dalyje, kilo mintis pamaištauti. Tiesą pasakius, Kadafio režimas, lyg ir sutvirtinęs ekonomiką, politinėje srityje buvo gana drastiškas kitaminčių atžvilgiu (viename iš kalėjimų be jokio gailesčio buvo sušaudyti 1200 politinių kalinių, bandžiusių protestuoti prieš jų laikymo sąlygas). Užsienio politikos srityje jis tapo tikru galvos skausmu su savo pana-arabistinėmis ir pan-afrikinėmis idėjomis. O kur dar jo parama beveik visiems be išimties teroristiniams režimams? Ar bandymai apsišaukti arabų ir netgi Afrikos lyderiu… Aišku, jis buvo labai spalvinga figūra, kuri už tai, jog vienas iš jo sūnų, sumušęs viešbučio tarnautoją Švecarijoje, buvo sulaikytas policijos, pasiūlė JTO išbraukti Šveicariją iš narių sąrašo. Jo neadekvatumas buvo visiems žinomas, bet Vakarai, ištroškę Libijos naftos ir dujų, kentė tiek jo išsišokimus, tiek pagalbą teroristams. Kaip pakenčiai ir kitus autokratinius režimus, be gailesčio engiančius savo žmones, kad tik gautų pigią naftą ar pagalbą kovoje prieš ką nors.
Dabar gi lygtai susidarė proga Kadafį pakeisti kiek priimtinesniu lyderiu, tad nenuostabu, kad intensyviai pumpuojamas propgandinis visaliaudinio-sukilimo-prieš-Kadafį-ir-Kadafio-teroro-prieš-savo-liaudį balionas.
Kuo ilgiau stebiu įvykius, tuo jie man labiau primena operetę. Scenarijus ganėtinai paprastas: vienoje šalies pusėje liaudis ir kariuomenė sukilo, netgi sukūrė laikinąją vyriausybę, pamažu normalizuoja padėtį; tuo tarpu kitoje šalies pusėje tas sukilimas net nelabai pastebimas. Abi pusės bando mažumėlę apsistumdyti, kad atimti viena iš kitos kokį miestą-kitą. Bet kad tie susirėmimai ganėtinai riboti, su nedideliu aukų skaičiumi, nes pasišaudoma iš uatomatų, na dar kulkosvaidžių-granatsvaidžių. Atskirais atvejais buvo subomborduoti iš oro amunicijos sandėliai, patekę į sukilėlių rankas, kas nelabai sutrukdė jiems apsiginkluoti.
Nenustoju stebėtis Kadafiu: turėdamas vieną geriausiai ginkluotų regione armijų, jis nedaro iš esmės nieko, kad sutvatyti sukilėlius. Viena iš trijų:
1) jis nemato tame problemos, laukia, kol sukilimas išsikvėps
2) jis nesiryžta panaudoti kariuomenės plačiu mastu tiek dėl galimo dezertyravimo (kas jau vyksta), tiek dėl galimų tarptautinių problemų (kurios irgi jau prasidėjo)
3) jis nebesugeba adekvačiai reaguoti į situaciją, ką ypač parodo jo garsusis reportažas „Mano žmonės mane myli, mano žmonės pasiryžę numirti už mane“
Nesvarbu, kuris variantas (ar jų kompleksas) veikia, svarbu tai, kad šalyje dar neprasidėjo pilnas pilietinis karas. Nes mažas pilietinis karas jau vyksta, šalis suskaldyta į pro- ir anti-kadafiškas zonas.
Žvelgdamas į Vakarų reakciją, matau, kaip amerikonams nagai niežti pakartoti Irako avantiūrą. Matomai, mažai gavo kailin. Nors karingumui nuleisti jiems turėtų užtekti Afganistano, kur juos jau pastoviai virkdo talibai, suvarę į bazes ir miestus. O Libijoje netgi sukilėliai aiškiai pareikalavo nelįsti į šalį su kariniais veiksmais, nes tada, įtariu, jie su Kadafiu (bent jau laikinai) ras bendrą kalbą. Maksimum, ko norėtų iš Vakarų kariniu aspektu sukilėliai – neskraidymo zonų įvedimas, t.y. atimti iš Kadafio galimybę naudoti aviaciją. O tada iš esmės aš matau šalį padalintą į atskirus anti- ir pro-kadafinius sektorius. Tokia situacija tenkintų ir Vakarus (nafta gi plaukia), ir sukilėlius (jie dalinasi pyragą). Kadafio tokia situacija netenkintų, bet kas jo klaus – laikonoji sukilėlių vyriausybė, jei ją po tam tikros padėties stabilizacijos ryšis pripažinti užsiensio šalys, nustums Kadafį į politinį šešėlį.
Hmmm, nežinau, kiek iš to, ką parašiau, tikrai įvyks. Lauksim įvykių eigos.
Šiaip Amerika mūsų sąjungininkas ir mūsų lietuviai – kariai yra Afgane. Piktdžiugauti kad gavo Amerika su sąjungininkais į kailį – kiek per aštru.
Mūsų ten niekas nekvietė, o ir istorija besidomintiems buvo aišku, kad bus kietmetris š* iš tos avantiūros. Čia kaip Hitlerius nepasimokė iš Napoleonaus ir mostelėjo Rusijon. Nėra piktdžiūgavimo, tiesiog siutas ima, kad Vakarai nepasimokė iš svetimų klaidų
Reikėjo juos blokuoti ir bombarduoti, tuo pat metu papirkinėjant puštūnus, kad mažiau remtų
Vėl baisiai įdomus straipsnis 🙂
Ko gero, bus tęsinių, jei viskas įdomiai vystysis 😉
Atgalinis pranešimas: Įvykiai Libijoje: kelios mintys | Grumlino palėpė
Nuo pat pradziu stebiu sita spektakli. Ne sykio nemaciau jokios amerikonu isgalvotos sukileliu vyriausybes. Sian pirma kart 1 (!) sukilelis dave 1 minutes interviu.
O vakar stebejau Gadafio sunu su zurnaliste vazinejancius po Libija ir pati Tripoli. Toks vaizdas, kad karas vyksta tik ziniose, nes gyvenimas ten neatrodo toks koki ji vaizduoja visokie bbc ir kiti reksniai.
Situacija labai primena filma „uodega visgina suni“.
Smirda eiliniu amerikiniu sudu.
Buvo sukilėlių vyriausybės atstovų interviu, ir ne vienas per sėenen ir jevronjūzus.
Kaslink važinėjimo – kaip jau rašiau, Libija suskaldyta į pro- ir anti-kadafininkų valdomas z0nas maždaug po lygiai, tai ir tie, ir tie gali interviu apie galutinę pergalę/ramią šalį prisukti.
O šiaip – operetė kažkokia.
P.S. emocinis antiamerikonizmas yra glupstva. kaip ir emocinis antirusiškumas
Mman susidaro visai kitas įspūdis dėl amerikonų ir Vakarų – jie labai aiškiai nesiruošia lįsti Libijon. Ir net neskraidymo zonos su dideliu klaustuku – kažkaip nėra toliau judėjimo į tą pusę. Tiesa, vakarai gan drąsiai tempia iš ten savo piliečius, įskaitant ir spec.tarnybų panaudojimą, bet jeigu to nedarytų, būtų visai skandalas namuose.
IMHO amerikonai labai norėtų pagaliau su Kadafiu susitvarkyti, bet tuo pat metu puikiai įsisavino Irako pamokas – š* gavosi iš tos intervencijos, nes neužteko nuversti Sadamą, reikėjo prisidrauginti irakiečius. O tas iš esmės nepavyko.
Labai teisingas pastebėjimas dėl Vakarų piliečių tempimo – kai jie Irake buvo panaudoti kaip įkaitai, Libijoje nenorima problemos pasikartojimo
Kaip taisyklė, dauguma diktatorių yra apsistatę daugybe patarėjų, giminaičių, tarnų kurie kaip įmanydami stengiasi išsilaikyti prie lovio , kartais ignoruodami sveiką nuovoką, neteikia jiems nepalankios( nepatinkančios) informacijos. Gi diktatorius , gaudamas iškreiptą informaciją , nepriima adekvačių veiksmų situacijai suvaldyti. O tada prasideda sniego kamuolio efektas…
Įtariu, kažkas tokio vyskta ir Libijoje. Nes Kadafis, panašu, nuoširdžiai tiki, kad čia viso labo tik kažkoks lokalus maištas
„Aš neturiu jokių įgaliojimų, nesu nei prezidentas, nei karalius- net parlamento paleisti negaliu. Viskas priklauso liaudžiai“ – ši demagogija būtų juokinga, jei neliestų mūsų tiesiogiai.
Tiesiogiai, nes benzino kainos gali priversti visus mus pasikeisti savo įpročius. Ne kada nors ateity, o jau šią vasarą.
Informacija kažkokia visai keista, kas ten darosi iš tikro, o kas sukelta ir kas vaizduojama tik?
Kaslink Kadafio politinės padėties – būtent taip, formaliai jis yra niekas valstybiniu požiūriu, viso labo tik moralinis autoritetas. Faktinė gi jo padėtis, kaip ją įvardino egiptiečiai – „King of Libya“ 😉
„Informacija kažkokia visai keista, kas ten darosi iš tikro, o kas sukelta ir kas vaizduojama tik?“ – apie ką ir rašau beigi bandau papaistalioti
Matau keletą puspročių, kurie serga antiamerikonizmu(aštria rusiška forma) ir tiek. Matė Kadafį važinėjant automobiliu ir jau laimingas. Kadafį nekaltai užpuolė amerikonai. Ligonys …gal Kadafio organizuotus lėktuvų sprogdinimus priminti?
gal priminti milijonus suluošintų Irake ir Afgane?
Na, man Kadafio veiklos priminti nereikia, aš jį daugmaž stebiu nuo kokių 1975ųjų, kaip jis iš entuziastingo jauno pulkininko, nuvertusio karalių ir pradėjusio esminį Libijos pertvarkymą, pamažu tapo odiozine figūra, remiančia bet kokį antivakarietišką terorizmą ir neadekvačiai reaguojančio į įvykius pasaulyje.
Šiaip vienas dalykas yra tūpas antiamerikonizmas, kai visur bandoma įžvelgti cėžėvė ranką, siekiančią sunaikinti pažangiąsias-pasaulio-jėgas™, o visai kas kita suvokti, kad amerikiečiai nevisada sugeba adekvačiai realizuoti savo geopolitinius interesus (kurie iš esmės turėtų sutapti ir su mūsų pozicija, nes sėdime vienoje valtyje, kad ir kaip norėtų kai kurie, kam „prie ruso geriau buvo“, mus persodinti į kitą valtį, papuoštą dvigalviu ereliu)
Nereikia savęs apgaudinėti. Į auksinį miliardą mus priėmė? Cha-cha-cha! Gintai, mes pasaulio elitui tik tiek ir reikalingi kad daryti trintį tarp Vakarų ir Rytų.
(c)“užtai pas jus negrus muša!“ 😉
Jei nepagavai esmės:
Vienu metu galima būti tik kažkurioje vienoje barikadų pusėje. Panašu, kad mudu esame skirtingose barikadų pusėse.
>>Vienu metu galima būti tik kažkurioje vienoje barikadų pusėje.
Jau prasidėjo karas? Ar tos barikados egzistuoja? Tas klubas (barikadų pusė) į kurį įstojote – į jį priima pg rasę ar pg įsitikinimus? 🙂
Karo nėra, bet barikados (kaip ir varžybos) tarp Rytų ir Vakarų buvo visada. Tiesiog galimi bendri interesai, broliavimasis, mainai etc.itd., bet tam tikru momentu viskam yra ribos. Galima matyti vienos ir kitos pusės trūkumus, juos (kai kada netgi labai aršiai) kritikuoti ar (netgi nuoširdžiai) girti, tačiau anksčiau arba vėliau tenka save priskirti vienai iš stovyklų: Rytų-Vakarų, krikščionybės-islamo etc.itd.
Tai nereiškia totalaus priešiškumo – pvz, aš palaikau Rusijos poziciją kai kuriais klausimais (Kosovas) ar kritikuoju Vakarus už jų elgesį (tas pats Kosovas 😉 ), tačiau nevirškinu, kai man bando pudrinti smegenis vienpusiška buka propaganda iš bet kurios pusės (kaip kad Rusijos-Gruzijos karas, kur abi pusės triedžia plytomis, įrodinėdamos savo teisumą).
Savo laiku, dar bebūdamas vilnietis, aš perskaičiau visą „Pravdą“ nuo 1944ųjų iki maždaug 1980ųjų, tad turiu aiškų vaizdą, kaip keitėsi TSRS priešai ir draugai, priklausomai nuo momentinės konjuktūros (aišku, veidrodine tvarka kito ir Vakarų priešai bei draugai 😀 ) Rekomenduoju padaryti kažką panašaus, labai padeda kritinio mąstymo atsiradimui, mažiau sąmokslo teorijų galvoje lieka 😉
O šiaip tai man ganėtinai px visa šita tarptautinė kebeknė, nes mane kur kas labiau domina konstravimas iš LEGO, nei Chodorkovskio procesas. Kaip kažkadaise man giliai px buvo Andžela Deivis 😉
puikus atsakymas. Tik aš čia matau barikadų neigimą, su kuo aš pilnai sutinku.
>>mažiau sąmokslo teorijų galvoje lieka
Taip, mažiau lieka, bet jos lieka. Įtariamai žiūriu į žmones, kurie neigia sąmokslų teorijų buvimą. )
„Įtariamai žiūriu į žmones, kurie neigia sąmokslų teorijų buvimą.“ – ką pdarysi, teks mudviem skirtis
Kaip suprasti atsakymą? Tipo išvarai? ))
Hehe! Tik pakalbėjom ir va ką dabar radau savo juostoj: http://anonimusi.livejournal.com/773369.html
Разговаривают две коровы:
– Слушай, я тут что узнала! Нас люди кормят-кормят, доят-доят. А потом зарежут на мясо и съедят!!!
– Ох ты и дура, как-же ты достала своими теориями заговора.
-> Rolandas – sergėkdie! Tai aš supratau, kad pačiam nepakeliui su neigiančiais sąmokslo teorijas, bo jos leidžia paaiškinti pasaulį paprastai ir aiškiai – JIE MUS VALDO 😉
Apie sąmokslo teoriją tai čia – autoritetas vis gi :
http://www.balsas.lt/naujiena/528011/j-assangeas-del-visko-apkaltino-zydu-samoksla
Na taip… kai tik paaiškės, kas tą Asanžą už virvučių tampo, tai kils nauja sąmokslo teorija apie tai, kad tikrieji sąmokslininkai pakišo netikrą teoriją 😉
Jeigu naudojame jų pinigus ir mokame jiems mokesčius, ar galima kalbėti, kad jie mus valdo?
Būtent – todėl ir valdo, kad GALI rinkti mokesčius ir kad DUODA pinigų 😉
Aktualios foto iliustracijos apie Libiją – kad dar neaiškiau būtų:
http://bigpicture.ru/?p=126377
dėl visa ko ir „2“ – dėl 29 – tosios foto:
http://bigpicture.ru/?p=128085
P.S. Visai nachališkai elgiuos, bet kad velniškai temon va dar ir šitas iš man nežinomo, bet įdomaus Victar Kontar:
http://naviny.by/rubrics/celebrities/2011/03/02/ic_articles_121_172677/
P.P.S. O gal taip bus paprasčiau ištrinti, jei kas 🙂
Baisus jis kaip… kaip… kaip Muamaras Kadafis! 😉
Įdomu. Politinis vinegretas ten…
-> Rolandas – kai nematai, tai širdies neskauda 😉
Praregėjau, skauda.
Tavo praregėjimas, tavo bėdos 😛