Radau ganėtinai įdomų straipsnį (nors parašytą akivaizdaus tarybuko) apie socialinės valstybės žlugimą. Aišku, tradiciniai rypavimai „piesiec dabar vsiems, nereikėjo Sovietų sąjungos griauti“ knisa, bet pagrindinis teiginys iš esmės teisingas – mūsų laukia socialinė duobė, iš kurios išsikrapštyti neišeis nei lengvai, nei greitai. Tą tenka pripažinti, kad ir koks laisvosios rinkos ekonomikos šalininkas būtum. O ką daryti? Panašu, kad teks ir darbdaviams, ir darbininkams ieškoti išeities.
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- 400 metų kaip Abiejų Tautų Karaliui caras prisiekė | Mylimas Vilnius apie Kaip Rusijos caras Lenkijai ištikimybę prisiekė
- 400 metų kaip Abiejų Tautų Karaliui caras prisiekė apie Kaip Rusijos caras Lenkijai ištikimybę prisiekė
- grumlinas apie Stalinas – kontrrevoliucionierius?
- Bllulbo apie Stalinas – kontrrevoliucionierius?
- grumlinas apie Rusijos armijai piesiec?
Archyvai
- 2012 m. rugsėjo mėn.
- 2012 m. rugpjūčio mėn.
- 2012 m. liepos mėn.
- 2012 m. vasario mėn.
- 2012 m. sausio mėn.
- 2011 m. gruodžio mėn.
- 2011 m. lapkričio mėn.
- 2011 m. spalio mėn.
- 2011 m. rugsėjo mėn.
- 2011 m. rugpjūčio mėn.
- 2011 m. liepos mėn.
- 2011 m. birželio mėn.
- 2011 m. gegužės mėn.
- 2011 m. balandžio mėn.
- 2011 m. kovo mėn.
- 2011 m. vasario mėn.
- 2011 m. sausio mėn.
- 2010 m. gruodžio mėn.
- 2010 m. lapkričio mėn.
- 2010 m. spalio mėn.
- 2010 m. rugsėjo mėn.
- 2010 m. rugpjūčio mėn.
- 2010 m. liepos mėn.
- 2010 m. birželio mėn.
- 2010 m. gegužės mėn.
- 2010 m. balandžio mėn.
- 2010 m. kovo mėn.
- 2009 m. rugpjūčio mėn.
- 2009 m. liepos mėn.
- 2009 m. birželio mėn.
- 2009 m. balandžio mėn.
- 2009 m. kovo mėn.
- 2009 m. vasario mėn.
- 2009 m. sausio mėn.
- 2008 m. gruodžio mėn.
- 2008 m. lapkričio mėn.
- 2008 m. spalio mėn.
- 2008 m. rugsėjo mėn.
- 2008 m. rugpjūčio mėn.
- 2008 m. liepos mėn.
- 2008 m. birželio mėn.
- 2008 m. gegužės mėn.
Kategorijos
Metainformacija
Teko savo laiku pavažinėti po Rusijos kaimus. Savo akimis mačiau kaip“ sočiai ir laimingai brandžiame socialisme “ gyveno tarybiniai žmonės. „Šlapiankos“ važiuodavo 3-4 šimtus kilometrų.
Taigi, anuo laiku, į vieną Rusijos kaimą (kolūkį?) turėjo atvažiuoti užsienio stebėtojų delegacija. Surinko visus kaimiečius (kolūkiečius) pirmininkas ir liepė pasiruošti „taip, kad nebūtų prieš rajoną gėda“.
Minėtą dieną, atvykę užjūrio svečiai vaikšto po kaimą(kolūkio gyvenvietę), dairosi ir mato:
Vieno kaimiečio(kolūkiečio) kiemas pilnas „Moskvič’ių“, kito kaimiečio(kolūkiečio)
kiemas pilnas „Žiguli’ų“, trečio – motociklų įvairiausių… ir t.t.
Taigi prieina kaimo (kolūkio gyvenvietės) pakraštį- stovi tokia bakūžėlė ir jokių gyvybės ženklų.
Taigi, sako užjūriečiai, norėtume žvilgtelėti kas ten gyvena?
Atkalbinėjo pirmininkas, niekas nepadėjo. NORIM ir viskas.
Skaudančia širdimi pravėrė bakūžės duris- ogi žiūri: sėdi už stalo šeimyna -bulvių puodas ir juodos ikros puodas- ir visi valgomais šaukštais tą ikrą kabina.
Be žado liko svečiai, lydintys asmenys bei pirmininkas.
Rytojaus dieną sukviečia pirmininkas visus kaimiečius(kolūkiečius)-pagiria, padėkoja ir su nuostaba klausia bakūžės gyventojo:
-Iš kur tu gavai tiek ikros? Savo vakariene tu pribloškei visus…
-Matai, pirmininke, neturiu aš nei „Moskvič“ nei „Žiguli“ nei motociklo, net dviračio ir to neturiu. Taigi, nuvažiavau aš į rajoną , nupirkau dvi „setkas“(tinkliukus) kilkių, vaikai per naktį joms akis išknibinėjo, taip ir padarėm juodos ikros vakarienę…
Buvo tokia mįslė: „Ilgas, žalias ir dešra kvepia. Kas?“ Atsakymas: „Električka iš Maskvos, visi dešros vežasi“