Įvykiai Egipte: Mubarakas atsistatydino, kariuomenei liepta perimti valdžią

Viskas… Viskas! Viskas?
18 dienų, ir 30 metų trukęs valdymas baigėsi. Na ką gi, lauksim tolimesnio įvykių vystymosi

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarai įrašui Įvykiai Egipte: Mubarakas atsistatydino, kariuomenei liepta perimti valdžią yra išjungti

Įvykiai Egipte: Broliai Musulmonai apie savo vietą politikoje

Labai įdomus vieno iš Brolių Musulmonų lyderių Essam El-Errian interviu laikraščiui The New York Times

Susidaro įspūdis, kad tai galėtų būti kažkas panašaus į XIXa.pabaigos-XXa. pradžios Europą, kai stiprėjo demokratinės tendencijos, bet religija tebeturėjo didelę įtaką tiek žmonių sąmonėje, tiek valstybinėje politikoje. Galbūt tai kažkam gali pasirodyti anachronizmu, bet tiems kraštams tai jau būtų ryškus progresas.

As our nation heads toward liberty, however, we disagree with the claims that the only options in Egypt are a purely secular, liberal democracy or an authoritarian theocracy. Secular liberal democracy of the American and European variety, with its firm rejection of religion in public life, is not the exclusive model for a legitimate democracy.
In Egypt, religion continues to be an important part of our culture and heritage. Moving forward, we envision the establishment of a democratic, civil state that draws on universal measures of freedom and justice, which are central Islamic values. We embrace democracy not as a foreign concept that must be reconciled with tradition, but as a set of principles and objectives that are inherently compatible with and reinforce Islamic tenets.
The tyranny of autocratic rule must give way to immediate reform: the demonstration of a serious commitment to change, the granting of freedoms to all and the transition toward democracy. The Muslim Brotherhood stands firmly behind the demands of the Egyptian people as a whole.

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarai įrašui Įvykiai Egipte: Broliai Musulmonai apie savo vietą politikoje yra išjungti

Įvykiai Egipte: arabiškas bardakas

Po Mubarako kalbos visi liko išsižioję – kažkoks miglotas sapaliojimas apie konstitucines komisijas, užsienio bandymus kištis į Egipto vidaus reikalus, meilę tautiečiams ir savo norą būti palaidotam Egipto žemėje. Ir nė žodžio apie atsistatydinimą. Vienintelė frazė, kuri kažką galėjo reikšti, buvo paminėjimas, kad jis perduoda savo galias viceprezidentui Suleimanui. Protestuotojų nusivylimą sunku apsakyti, dalis jų rovė link prezidento rūmų, dalis link valstybinės TV centro…
Po Mubarako kalbos Suleimanas liepė žmonėms eiti namo ir nebežiūrėti negerų satelitinės TV kanalų… Ta proga CNN prisiminė, kad kai praėjusį kartą Suleimanas pavarė ant tų kanalų, kitą dieną pro-mubarakininkai vykdė tiesiog žurnalistų medžioklę.
Po poros valandų Egipto atstovas prie JTO kažkiek paaiškino padėtį. Pasirodo, Mubarakas beliko prezidentu de jure, o prezidentu de facto tapo Suleimanas. Jis gali viską, ką galėjo Mubarakas, išskyrus konstitucijos keitimą, pralamento ir vyriausybės paleidimą. Vienžo, išeitų, kad Mubarakas atsistatydino neatsistatydindamas. Kažkokie arabiški galvosūkiai. Nors dar dieną Tahrir aikštėje apsilankė armijos štabo viršininkas ir pareiškė, kad protestuotojų noras bus patenkintas.
Tuo tarpu protestuotojų atstovai mano, jog tai tėra tik žaidimai, nes Suleimanas yra iš esmės Mubarako sudedamoji dalis, tad sistema tebelieka nepaliesta.

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarų: 11

Įvykiai Egipte: panašu, kad su Mubaraku baigta. Kas toliau?

Gavau šiandien puikų paveiksliuką, apibūdinantį situaciją Egipte

čia, užrodė Rokas Arbušis, ačiūz 🙂

Panašu, kad dabar vyksta Mubarako išinstaliavimas. Tačiau nevisiškai aišku, kas gi įvyks, Sklinda kalbos, kad jis tik perduos savo vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado įgaliojimus kariškių tarybai. Chunta? Karinis perversmas, apie kurį rašiau anksčiau, išlenda į paviršių? Tiesą pasakius, tai ne visai karinis perversmas, nes kito būdo Mubarakui legaliai pasitraukti iš valdžios nėra: pagal konstituciją tai užtruktų kelis mėnesius, prieš ką protestuoja Tahrir aikštė, tad pasirinktas nekonstitucinis kelias, kad ir kaip baisiai tai beskambėtų. Aišku, ypač svarbu, kaip šioje situacijoje realiai elgsis kariuomenė – ar ir toliau vskas liks kaip dabar, ar vistik bus pareikalauta, kad protestuojantys baigtų savo akciją, nes Mubarako nebėra valdžioje. O jei protestuojantys atsisakys…

Tiesa, besidomintiems įvykiais iš arčiau, rekomenduoju sekti kasdieninį Al-Džazira blogą – ten tikrai pakankamai daug žalios informacijos tiesiai „iš mūšio lauko“, kad pasijustum bent kažkiek online.

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarų: 9

Įvykiai Egipte: instrukcija revoliucionieriui

Šiek tiek pavėluotai, bet radau labai įdomios instrukcijos Egipte vykstančių neramumų dalyviui dalinį vertimą. Matosi, chebra buvo pramąsčiuisi vyksmą.
Rekomenduoju pasiskaityti – gal greitu laiku pravers ir mums 😉

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarų: 11

Įvykiai Egipte: ramybė ir neramumai

Kadangi dukra grįžo iš Egiptų, tai apie įvykius ten galiu rašyti kiek ramiau 😉
Ji susisiekė su drauge ruse, kuri su vyru ir vaiku pagaliau grįžo į Hurgadą. Pakelėje daugybė kontrolės postų, tikrina netgi moterų rankinukus. Jei ne tai, kad jie turi butą Hurgadoje – nebūtų buvę praleisti į pietus nuo Kairo – bijomasi, kad neramumai nenueitų į pietus, į turistines zonas. Hurgada neįprastai tuščia, turistų praktiškai nėra. Nuėjo į turgų – turgus irgi praktiškai tuščias, pirkėjų nėra. Kuo užsiimti – neaišku – dukros draugė nedirbo, o vyro darbovietė Aleksandrijoje. Tačiau po to košmaro, kuris ten patirtas – jiems reikia atsigauti.
Parduotuvės, kurioje dirbo dukra, savininkai ir pardavėjai pasiėmėm nemokamų atostogų ir išvažiavo į savo kaimus, palikę vieną savininką pabūti pardavėju. Net berniukas, valęs grindis, laikinai atleistas.
Kai žiūriu įvykius Kaire, niekaip negaliu atsikratyti jausmo, kad Tharir aikštės protestuotojai pateko į tam tikrus spąstus. Pasitraukti iš ten negali – tai būtų vienareikšmis pralaimėjimas; revoliucija neišplito į kitus miestus, apart Aleksandrijos ir Sueco. Tad belieka laukti, kol opozicinių partijų vadovai kaip nors susitars dėl priimtino kompromiso su valdžia. Nes absoliuti dauguma žmonių jau nori normalizacijos – arabai vistik yra „šiaudų ugnis“ – jei neįveikė iškart, tai ilgalaikis metodiškas veiksmas jiems per sunkus. Iš kitos pusės – būtent šis protestas išjudino iš mirties taško Egipto politinį gyvenimą. Kuris gali pradėti rusenti visai netikėta vaga.


Apie neramumus. Kadangi visokios Euro-CNN-vizijos nelabai težino, kasgi dedasi Egipte (apart Kairo ir Aleksandrijos centrų), tai šiandien per vietinę televiziją rodė 2 valandas trukųsį susirėmimą tarp Egipto saugumo pajėgų ir iš Gazos sektoriaus ties Rafa išsiveržusių kovotojų. Tas vyksta nebe pirmą kartą, bet oficiali žiniasklaida niekad nekomentuoja, kas ten ir dėl ko veržiasi. Tiesiog atmuštas ekstremitų išpuolis. Dukra su vyru kažkada buvo pas vyro pažįstamus prie pat Rafos (tik Egipto teritorijoje 😉 ), ir kaip sykis Izraelis vykdė kažkokią antipalestinietišką akciją. Šūviai, sprogimai, vienžo toks nedidelis karas, kurį gali stebėti iš balkono.
Tiesa, kalbant apie dujotiekio susprogdinimą – Sinajuje tiek visokių kontrolių, kad svetimam beveik nėra šansų ten pralįsti – kontrolės postai kas keliasdešimt kilometrų, iškrato viską detaliai, taip kad mitiniai teroristai, susprogdinę dujotiekį, labai jau abejotini.

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarų: 7

Įvykiai Egipte: ramybė grįžta?

Panašu, kad įvykiai Egipte, pasiekus įtampos viršūnę anti- ir pro-muabrakininkų apsimėtymo akmenimis naktį, truputėlį aprimo. Kariuomenė laiko atskyrusi besiriejančias puses, pro-mubarakininkai provincijoje aprimo, Kaire jų veikla pasireiškia daugiausiai žurnalistų užpuldinėjimais ir maisto bei vandens, nešamų į Tahrir aikštę, atiminėjimu iš protestuotojų rėmėjų. Šiandien netgi bankai buvo atsidarę kelioms valandoms, kad žmonės galėtų pasiimti šiek-tiek pinigų – bankomatai seniai ištuštinti ar net išplėšti. Kalbama, kad Broliai Musulmonai, praignoravę avo ankstenį pažadą nesiderėti su valdžia, kol Mubarakas atsistatydins, pradėjo tokias derybas. Nors, tiesą pasakius, visos šitos derybos gali mažai ką apspręsti, nes iš tikrųjų tie, kas protestuoja, apart Brolių Musulmonų, neturi aiškiai išreikštų lyderių. Tą ganėtinai aiškiai išreiškė vienas iš protestuotojų, paklaustas, ką jis mano apie opozicinius politikus: „Mes jų nežinome, mes neturime lyderių, Mubarakas turi išeiti!“ T.y., valdžia, Mubarakui atsistatydinus, gali neturėti kam įkristi į rankas, ir, kas bus pirmas – to ir valdžia. Tad nenuostabu, kad mažai kam Egipte žinomas (nes gyvena Vienoje) El Baradėjus bando apsiskelbti opozicijos lyderiu. Šiuo požiūriu kur kas protingesni Broliai Musulmonai, kurie (bent jau viešai) nesiveržia į valdžią, nors ir turi aiškų beigi konkretų planą – Egiptą paversti islamiška valstybe legaliu būdu.
Labai įdomi JAV pozicija – nors Barakas Huseinovičius paakė, jog jis pasiūlė Mubarakui atsistatydinti, specialusis JAV pasiuntinys Egiptui Vizneris kalba tik apie tai, jog pereinamajam laikotarpiui turi vadovauti Mubarakas. Aišku, jei prisilaikyti paties Mubarako paruoštos Egipto konstitucijos, taip ir turi būti, kad viskas būtų „pagal įstatymą“, tačiau panašu, kad JAV, kaip visados, visais įmanomais būdais bando susikurti sau priešų. Bent jau pakolkas protestuojantys egiptiečiai (nei Egipte, nei užsienyje) nesiejo Mubarako su JAV ir nesudegino anei vienos JAV vėliavos. Netgi Izraelis nekabinamas, išskyrus gal porą plakatų Tahrir aikštėje ir prie kažkios ambasados. Tuo tarpu Viznerio tauškalai apie Mubarako valdžios išsaugojimą dar bent keliems mėnesiams gali kainuoti JAV gerą vardą egiptiečių akyse. Juk Mubarakas realiai pasmerktas ir JAV iš esmės jį išdavė, palaikydama reikalavimus jam atsistatydinti, tad laiko tempimas ne JAV naudai. Nebent JAV nežino, su kuo gi pradėti kontaktuoti, kas turi potencijos tapti Egipto vadovu.


Kiekvieną kartą, žiūrėdamas kadrus iš Tahrir aikštės, nenustoju stebėtis tais žmonėmis. Apdaužyti, žaizdoti, alkani, purvini, neišsimiegoję, pavargę fiziškai ir ypač psichologiškai… Galime kalbėti apie islamiškąjį fanatizmą, bet pabandykime įsivaizduoti save jų vietoje – koks turėjo būti beviltiškas jų gyvenimas, kad netgi tokios kančios jiems nebaisios?
Kitas baisu dalykas, kuris jų laukia netgi po Mubarako atsistatydinimo – gyvenimas negrįš į normalias vėžes ir nepasidarys normalus per kelias diena, savaites ar net mėnesius. Kas tada bus kaltas dėl problemų?

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarų: 10

Įvykiai Egipte: pafantazuokime

Įvykiai Egipte pasiekė tokią stadiją, kad jau nebeaišku, kas vyksta. ta prasme, Tahrir aikštėje susibūrę anti-mubarakininkai reikalauja Mubarako atsistatydinimo, aplink laksto pro-mubarakininkai ir lupa žurnalistus, šalikelėje stovi kariuomenė ir ničnieko nedaro. Kartais apsireiškia koks valdžios atstovas (anksčiau televizoriuje premjeras ir vice-prezidentas; šiandien aikštėjė gyvai gynybos ministras), pažada nubausti negeriečius ir prašo minią išsiskirstyti. Pasaulis straksi aplinkui, vieni lyderiai reikalauja Mubaraką atsistatydinti nedelsiant, kiti aiškina, kad jis turi vadovauti laipsniškam valdžios perdavimui, o šiandien išlindo Irano dvasinis vadovas ajatola Chamenejis (jis yra aukščiau už Irano prezidentą) ir pareiškė, kad vyksta islamo atgimimas. Į tai Broliai Musulmonai, kurių visi bijo kaip velnias kryžiaus (arba musulmonai kiaulienos), griežtai pareiškė, kad negali būti net jokios kalbos apie islamo revoliuciją Egipte.
Tai va, šitame bardakėlyje įdomu žvalgytis, bet nervas jama, kad visa tai panašu į buldogų kovą po kilimu – kažkas kruta, o kas – neaišku…
Tai leidau sau, remdamasis paskutine informacija, mažumą paspekuliuoti pafantazuoti, kas gi vyksta.
Labia įdomus faktas, kad Izrelis leido Šarm-el-Šeiche dislokuoti du bataljonus Egipto karių. Kodėl įdomu? Pagal taikos sutartį, Sinajuje gali būti dislokuotos tik ribotos policinės Egipto pajėgos su lengvaisiais ginklais (nzn, ar į tai netgi įeina kulkosvaidžiai). O čia – 2 bataljonai, t.y. koks tūkstantis karių. Ką tai galėtų reikšti? Dalinis atsakymas – Šarm-el-Šeiche yra mėgstamiausia Mubarako rezidencija. Kariai saugos rezidenciją nuo ko? Dykumos klajoklių? Užsienio turistų? Šarmo varguolių? Nuo šitų gali apginti ir policija. Taigi, bet kokiu atveju tai yra apsauga. O gal tai bus (ar jau netgi yra) sargyba? Mubarakas „minkštame“ namu arešte? O kodėl gi ne? Valstybė gali puikiai funkcionuoti ir be jo – yra vice-prezidentas, yra nauja vyriausybė. O Mubarakas laukia sprendimo, kur jis turės išvykti į emigraciją? O kodėl gi ne?
Juk iš esmės prieš kelias dienas valdžią Egipte perėmė chunta, sudaryta iš prezidento, vice-prezidento ir premjero. O kai paaiškėjo, kad Mubarakas yra pagrindinė kliūtis įvesti tvarką šalyje – kodėl gi neleisti jam tik stebėti įvykius šalyje per televizorių? O į chuntą priimamas generalinio štabo viršininkas/sausumos kariuomenės vadas, kuris užtikrino bent dalinį aistrų gesinimą gatvėse.
Tada visa tai, ką matome dabar Egipte – tai šliaužiantis karinis perversmas. Neužmirškime, kad iš vyriausybės daugiausia buvo pašalinti civiliai ir joje pusė narių dabar kariškiai. Saugumo tarnybos kruopšiai nufilmavo/nufotografavo opozicijos aktyvistus, belieka juos, kai žmonės išsivaikščios į namus, suimti. Arba nušauti, „bandant pabėgti suėmimo metu“. Manyčiau, kad Broliai Muslmonai tą „darys“ masiškai, nes jie šiandien yra labiausiai organizuota opozicija.
Sakote, fantazijos. Na gal. Tik derėtų neužmiršti, kad Egiptas nuo 1952ųjų buvo ištisai valdomas kariškių. Tik paskutiniu metu jų įtaka ėmė mažėti, kylant Egipto ekonomikai ir susidarant naujai vidutinei klasei, o taip pat atsirandant daugybei jaunų žmonių, kurie gerbia kariuomenę, bet nori būti laisvi. Tad karininkijai, kuri visada kėlė save virš civiliokų masės ir buvo globojama Mubarako, iškilo būtinybė pakeisti atitarnavusį Mubaraką kokiu nors Mubaraku-2. Ir toliau būti virš visuomenės dar keliasdešimt metų. Juk dabar kariuomenei tereikia išgelbėti šalį nuo gręsiančios suirutės, į kurią šalis rieda dėl valstybės struktūrų neveiksnumo.

Įdomus scenarijus, ania? Tiesą paakius, aš vistik tikuosi, kad įvykiai Egipote baigsis Maidanu. Nes bus baisu, jei baigsis Tianjanmeniu…

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarų: 16

Įvykiai Egipte: kelios pastabos

Šiandien nerašysiu romanų, nes esminių įvykių Egipte kaip ir neįvyko, o ir mūsų šeima daro, ką gali, kad padarytų viską, ka gali 😉

Išklausiau naujojo Egipto prezidento Suleimano kalbą ir naujojo premjero kalbos apžvalgą, palyginau ją su tuo, kas ten vyksta, ir kaip įvykiai komentuojami. Keletas pastabų, kad neužmirščiau:
Abu Egipto valdžios atstovai vieningai
1. minėjo, kad anti-mubarakininkų reikalavimai išgirstI ir valdžia daro, ką gali, kad juos realizuoti;
2. prašė anti-mubarakininkų grįžti namo;
3. žadėjo nubausti kaltus dėl nežmoniško riaušių policijos elgesio su žmonėmis (turimas omenyje šaudymas koviniais šoviniais);
4. priminė, kad nei Mubarakas, nei jo sūnus nebekandidatuos į prezidentus rugsėjo rinkimuose;
5. mažumą kritikavo opozicines partijas, kad jos nepakankamai aktyviai įsijungia į pokalbius su naująja valdžia.

Įdomūs dalykai, pasakyti Suleimano:
1. Egiptą per tas dienas paliko milijonas turistų ir Egiptas prarado milijardą dolerių vien iš turizmo.
2. Naujus prezidento rinkimus būtina surengti rugsėjį, todėl reikia skubiai keisti konstituciją, ką gali padaryti tik parlamentas, kuriam reikia labai paskubėti, kad viskas būtų atlikta laiku. Tad opozicinės partijos irgi turi paskubėti, kad prisidėtų su pasiūlymais.
3. Valdžia mato būtinybę didinti darbo vietų skaičių iki milijono kasmet, kad mažinti jaunimo bedarbystę (60% egiptiečių jaunesni nei 30 metų, ir dauguma praktiškai bedarbiai)
4. Valdžia pakvietė deryboms dėl konstitucinės reformos iki šiol oficialiai tebeuždraustus Brolius Musulmonus. IMHO jie turėtų sutikti, nes tai realus šansas įsikabinti į valdžią taikiu būdu, ką jir propaguoja. Iš kitos pusės – aišku, kad tai įvykdyta armijos spaudimu. Nėra kitos jėgos, kuri tą galėtų priversti padaryti. Išvada – armija nori ramaus valdžios perdavimo, nes nenori veltis į susirėmimus su liaudimi. O armiją, ko gero, spaudžia amerikiečiai? Jei ne idiotiškas Barako Huseinovičiaus ir kažkokio JTO genseko išsišokimas su reikalavimu Mubarakui pasitraukti ir todėl neleidžiantis pastarajam „išlaikyti veido“ – kas žino, kaip artimiausiu metu įvykiai pasisukti galėtų… gal vice-prezidentas greitai laikinai eitų prezidento pareigas…

Vienžo, viskas kaip ir čiki, jei jais patikėti. Hmmm, pasitikėti generolu, buvusiu saugumo vadu?

UPD. xe-xe-xe… ką tik pranešta, jog Huseinovičius tiesiogiai nereikalavo Mubarako atsistatydinimo… Kažkas jam paaiškino arabiškos savimonės subtilybes?


Iš įdomesnių dalykų: užšaldytos buvusio vidaus reikalų ministro sąskaitos, kai kuriems aukštiems valdininkams uždrausta išvykti iš šalies. Įtariu, bus parodomasis procesas, kad nubausti iešmininkus.


Stebint aikštę, matyti anti-mubarakininkų sustiprėjimas ir pro-mubarakininkų pakrikimas. Kariuomenė toliau stovi su ginklu prie kojos.
Tuo pat metu už kokio kilometro saloje kavinėse sėdi Egipto establišmentas, geria arbatą ir burnoja Mubaraką. Saloniniai disidentai…


Jau nebe iš Egipto – Jemene vykusios antivalstybinės demonstracijos metu virš minios didžiulis Če Gevaros atvaizdas. Tuo pat metu minioje imamas interviu iš tipiško musulmonų kleriko, kuris griežtai kalba apie islamiškos valdžios įvedimą… O islamiška valdžia reiškia ir pagalbą tikratikiams, kovojantiems su netikėliais. Iš kovojančių tikratikių Jemene paminėčiau Al Kaidos stovyklose (kurias iki šiol be jokių kliūčių naikino amerkiečiai) apmokamus karius-teroristus. Vienžo, dermokratijos įvedimas Jemene pateiks netikėtumų…

Blemaba, žadėjau nerašyti romano, bet parašiau… 🙁

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarų: 11

Įvykiai Egipte: dar keli skaitiniai

Египет достиг точки кипения. Интервью с египетскими социалистами
За последнее время дважды «Братья-мусульмане» воздерживались от поддержки призыва к всеобщей забастовке или общенациональной демонстрации. Первый раз в 2006, и второй раз сейчас, они не поддержали народный протест. Они по-прежнему остаются самой крупной политической силой в стране, но они воздерживаются от вступления в открытую конфронтацию с правительством. Это рабочее движение и радикальная молодежь сегодня является движущей силой, а вовсе не «Братья-мусульмане». «Братья» остаются главной оппозиционной силой, пользующейся наибольшим влиянием — но это влияние как раз не распространяется на протестующих.
Многие молодые люди и рабочие, влившиеся в движение за последние две недели, открыты к демократическим и социалистическим идеям. Даже многие молодые сторонники «Братьев-мусульман» открыты для восприятия других взглядов — и это привыкли не замечать сторонники убогой схемы «Ислам против Запада». На одной из демонстраций, например, внешне ярко выраженный исламист говорил о том, что неважно кто ты — мусульманин или христианин, главное — присоединяться к борьбе.
И это огромная перемена с 1 января, когда ряд атак на христианские храмы создал впечатление, что страна может стать ареной межрелигиозных столкновений. В прошлом году в Египте произошло рекордное за всю новейшую историю количество нападений на церкви. Но сегодня многие христиане участвуют, плечом к плечу с мусульманами, в общей борьбе против полиции и коррумпированного государства, несмотря на то, что их религиозные лидеры призывают их держаться подальше от протестов.
Все это значит, что для левых, для социалистов, появляются новые возможности роста. С одной стороны, есть мощный приток свежей крови в движение, с другой — «Братья-мусульмане» отказываются от борьбы за влияние на него. Левые и новые молодые радикалы сегодня начинают определять лицо движения.


Переворот в Египте
Во-первых, народное восстание произошло на фоне определенного „раскола элит“.

Во-вторых, по поводу сознательности населения.

В-третьих, относительно роли исламистов в разворачивающихся событиях.

В-четвертых, о роли рабочего движения в народном восстании.

В-пятых, относительно требований

В-шестых, о международном положении.

Ну, и наконец в-седьмых – об аналогиях между Египтом и Россией, которые уже многие обнаружили.


Исход Египта
Кого же может привести к власти в Каире неуправляемая, стихийная, бурлящая толпа? История знает мало успокоительных ответов на этот вопрос. В феврале 17-го в Петербурге, скинув царя, солдатская масса подняла демократов. Через восемь месяцев их смели большевики. Похоже, что и в Египте, независимо от того, кого сейчас наворожат себе в лидеры демонстранты, они через короткое время могут быть сметены ортодоксальной исламской властью. И случится это не прихотью Аллаха, а потому что демократия – в такой же мере привилегия сытых, в какой радикальный ислам – религия нищих.
Даже российская действительность ярко демонстрирует это правило. Кадыров-младший выдавил из Чечни моджахедов не только своей беспримерной жестокостью, но и тем, что вытащил своих сторонников из нищеты. Посмотрите на виды современного Грозного с высоты птичьего полёта – и вам покажется, что это маленький Дубай. Конечно, он построил этот оазис на российские репарации – получил многие миллиарды долларов из госбюджета РФ. Но и его соседей по Северному Кавказу Путин не обделял миллиардами. Одна лишь разница – ни Махачкалу, ни Нальчик, ни Магас с Дубаем никак не спутаешь, и радикальное подполье там ставит крышу и местной власти, и милиции.
Никакой волшебник не превратит в один день два нищенских египетских доллара дохода в двадцать. Скорее, и эти два уполовинятся: экономики боятся революций и съёживаются от страха перед ними. А толпа никогда не прощает своим героям того, что у них не оказалось волшебной палочки.


Mubarak Won’t Run Again: Who’s Next in the Middle East?
Two regimes that Washington counts on to support its comically misnamed Middle East “peace process,” the Palestinian Authority and the Saudi monarchy, have denounced Arab protests. Mahmoud Abbas, head of the PA and America’s favorite Palestinian, telephoned President Mubarak on Saturday and “affirmed his solidarity,” according to the official Palestinian news agency. King Abdullah of Saudi Arabia, another close American ally, lamented that protesters “have infiltrated into the brotherly people of Egypt, to destabilize its security and stability.” If these leaders turn out to have placed themselves on the wrong side of history, their regimes could be in danger. The fall of either would be a catastrophe for American policy at least as great as losing Mubarak.
While America’s friends resist and condemn Arab protests, the government of Iran is welcoming and encouraging them. A government spokesman in Tehran praised Egyptian protesters and urged Mubarak to “respond to their rightful demands.” One can hardly imagine a more graphic example of why Iran’s influence in the Middle East is spreading while American influence fades. Millions of Arabs admire Iran because its leaders oppose both Israel and reactionary Arab regimes. They see the US as enabling the siege of Gaza, the spread of Jewish settlements, and the eternal rule of corrupt Arab dictators—while continuing to occupy Iraq, wage war in Afghanistan, and use drone bombs to attack targets in Pakistan and other Muslim countries.


Европа без амбиций
Нынешняя неразбериха – это только начало больших проблем. Вероятнее всего, начинается действительно фундаментальная «перепланировка» всего региона, и всем великим державам, претендующим на влияние, придется срочно разрабатывать новые стратегии. Кто бы ни сменил уходящих политиков старшего поколения, ключевым столицам придется налаживать отношения с новыми руководителями стратегически важных стран, а к таковым можно отнести практически все государства региона. Неизбежно вырастет участие и новых игроков, прежде всего Ирана и Турции

К счастью, у Евросоюза все-таки остается возможность демонстрировать единство – в противостоянии ненавистному диктаторскому режиму в Минске. Правда, в отличие от Соединенных Штатов, которые начали вводить реальные экономические санкции против Белоруссии, Старый Свет предпочитает грозную риторику и символические жесты. Ведь если действительно начать сворачивать экономический обмен с этой страной, пострадают и европейские интересы. А они в конечном итоге важнее, чем незыблемость принципов.


How Do We Know How Many Protesters Came Out in Cairo?
Using a simplified version of the Park Service methods, analysts at the private intelligence firm Stratfor found that even the AP’s 250,000 number is pushing it. University of Illinois sociology professor Clark McPhail estimated that Tahrir Square itself could probably hold a fairly dense crowd of around 100,000.

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarai įrašui Įvykiai Egipte: dar keli skaitiniai yra išjungti