Susimąsčiau mažumėlę, kaip čai toliau įvykiai Libijoje klostysis po neskraidymo zonos įvedimo. Smagu aišku buvo paskaityti, koks žviegimas kilo rusiškoje blogosferoje, kuri paskutinėmis dienomis skanduote skandavo: „Šaunuolis pulkininkas, pirmyn!“ 😉 O ir lietuviškoji (kad ir neskaitlinga) prorusiška blogosfera nepasididžiavo prie to kvykimo prisidėti.
Anyway, po neskraidymo zonos paskelbimo Libijos užsienio reikalų ministras paskelbė, jog vyriausybinės pajėgos nutraukia ugnį ir pradeda saugoti civilius. Kaip dabar paaiškėjo, tiesiog buvo tikimasi laimėti bent kažkiek laiko, kad pabandyti užimti Bengazį ir dar kelis likusius opozicijos rankose miestus. Arba bent jau įsitvirtnti tuose miestuose, tuo pačiu apsunkinant kadafininkų pajėgų apšaudymus iš oro – pavojus pakenkti civiliams išauga, sąjungininkai vargu bau ryšis bombarduoti. Tad nereikia stebėtis, kad šįryt sulaukėme dviejų įvykių:
1. Kadafio laiškų JAV prezidentui, kuriame iš esmės grąsinama Al-Kaidos parėmimu, ir Sarkoziui su Kameronu, kur jie iš esmės pasiunčiami Peru kryptimi;
2. aršaus Bengazio ir kitų miestų puolimo, kaip kad Kadafis buvo pažadėjęs nieko ten nepasigailėti (kas gana stipriai suveikė priimant sprendimą dėl neskraidymo zonos), t.y. išskersti savo šalies piliečius.
Taip kad mitas apie ugnies nutraukimą žlugo, panašu, kad Kadafio chebra nutarė tęsti konfliktą. Na ką, prancūzų naikintuvai pradėjo patruliavimą, kur galės pritaikyti savo oro mūšio įgūdžius.
Kalbant apie ateitį. Sukilėliai tekontroliuoja keletą miestų-anklavų. T.y.jų padėtis ganėtinai beviltiška. Bent jau dabar. Įdomu, kaip vystysis situacija, kad Kadafis būtų nuverstas?
Pafantazuokime biškį:
Sąjungininkai turi visų pirma sunaikinti Kadafio aerodromus, priešlėktuvines pajėgas ir aviaciją, kad užtikrinti savo pačių saugumą. Jei viska tai iš esmės tėra technikos klausimas, tai kovinių sraigtasparnių sunaikinimas gali užtrukti – juos lengva paslėpti, jie skraido žemai, o efektyvumas neblogas. Be abejo, valdymo centrų sunaikinimas irgi vienas iš svarbiausių tikslų.
Lygiagrečiai šioms opercijoms, sąjungininkai turi sunaikinti Kadafio antžeminių pajėgų techniką: tankus, artileriją, autoransportą, kad paversti Kadafio kariuomenę daugmaž tuo, kokie yra sukilėliai dabar – ginkluota dezorganizuoata minia.
Tada būtų galima kalbėti apie jėgų išsilyginimą, bet iki pergalės toli. Čia vienas iš galimų sprendimo variantų būtų sukilėlių agentų ir kovinių grupių infiltracija į Kadafio kontroliuojamus miestus ir pasipriešinimo grupių organizavimas. Sukaupus pakankamai pajėgų, pakeliamas sukilimas, kadafininkai nori-nenori turi atakuoti, nukenčia civiliai, o tada sukilėliai šaukiasi sąjungininkų pagalbos. Nelabai švarus, bet ganėtinai efektyvus problemos sprendimo būdas 😉
Nebent sukilėliai turi kur kas rimtesnį palaikymą, nei atrodo iš čia 😉
