Palestina: nejaugi Intifada Nr.???

Po izraeliečių šeimos išžudymo Vakarų krante padėtis labai įtempta. Abi pusės nuščiuvusios laukia tolimesnių įvykių: palestiniečiai – izraeliečių ginkluotos reakcijos, izraeliečiai – galimo palestiniečių sukilimo. Nors iš tikrųjų Izraelio ir Palestinos saugumo tarnybos verčiasi per galvą, kad atšaldyti situaciją:
В то время, как израильское правительство возлагает ответственность за теракт на палестинскую администрацию, обвиняя ее в подстрекательской деятельности и требуя однозначного осуждения теракта, высший офицер ЦАХАЛа напомнил о том, что координация действий между израильской армии и палестинскими силами безопасности „спасает жизнь многих израильтян“.
Офицеры ЦАХАЛа знают о том, что уровень антиизраильской пропаганды в официальной палестинской системе образования значительно снизился в период правления Абу-Мазена и Салама Файада. Однако в армии чувствуют, что Западный берег близок к точке кипения. Сочетание застоя в переговорном процессе, видимый прогресс в реализации плана Файада по созданию инфраструктуры будущего государства, международное давление, которому подвергается Израиль, и революционные события, происходящие в арабском мире, является взрывоопасным. Один или два убийцы, вооруженные ножом, в данных условиях могут совершить теракт, который будет иметь стратегическое значение.

И тем не менее довольно ясно, к чему мы идем. Во вторник на Западном берегу ожидаются демонстрации под лозунгом внутрипалестинского примирения, а также протесты против защитной стены. Сомневаюсь, что ситуация будет развиваться в соответствии с пугающим израильтян сценарием, при котором десятки тысяч безоружных палестинцев пойдут маршем к забору безопасности, как это произошло на площади Тахрир в Каире.

Šiaip aš labiau manau galimu Vakarų kranto palestiniečių pakilimą prieš jų pačių valdžią – analogiškai įvykiams Tunise ir Egipte. Ir tikiuosi, kad tai nebus sukilimas->pilietinis karas, kaip Libijoje.

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarai įrašui Palestina: nejaugi Intifada Nr.??? yra išjungti

Izraelis: kelios mintys

Feisbuke pas p.Nijolę Oželytę virė diskusija apie galimybes pakeisti Hamaz’o nelaisvėn paimtą Izraelio kareivį Gelat Shalit į 4000 Izraelio kalėjimuose kalinčių Palestinos kovotojų (nevadinu jų teroristais, nes kai tokią etiketę bandoma prilipdyti vaikui, laidžiusiam akmenis į Izraelio tankus – briedas mažumą gaunasi). Derybos vyksta jau kelinti metai, pažangioji-pasaulio-žmonija™ nu net nežino, kurią pusę paremti – bo ir kareivuko gaila, ir Palestinos kovotojai taigi tokie mieli, kad net „Laisvės flotilijos“ pas juos plaukia. Anyway, toks sentimentalus paverkšlenimas tipo „O ar jūs iškeistumėte?“
Anyway, velnias mane pakurstė ten trigrašį įkišti ir apie Palestinos klausimą parašinėti. Paskui perskaičiau ir sumąsčiau, kad vertėtų tai pasidėti galima postui apie mano požiūrį į tą jovalą, kuriuo domiuosi jau kokisu 35 metus.
Skaitykite toliau

Share
Paskelbta temoje istorija, politika | Pažymėta , , | Komentarų: 22

Lenkai ir lietuviai – viskas susimaišė…

Juzefas Pilsudskis sakydavo esąs lietuvis, o Lietuvos kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas laikė save lenku. Gabrielius Narutovičius, pirmasis Lenkijos prezidentas, turėjo brolį Stanislovą Narutavičių – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą. Tad iš kur kyla visa ta šiandienos trintis tarp Lenkijos ir Lietuvos?

Puikus lenkiškas straipsnis apie sulenkėjusius lietuvius ir sulietuvėjusius lenkus bei jų atlenkėjimą ar atlietuvėjimą 😉

UPD. Pasirodo, straipsnis yra išverstas ir lietuviškai. Tuo labiau verta paskaityti.

Share
Paskelbta temoje istorija | Pažymėta , | Komentarų: 36

Libija ir Japonija – nedidukė sąmokslo teorija

Kas galėtų paneigti, kad Kadafis, siekdamas nukreipti pasaulio-pažangiosios-visuomenės™ dėmesį nuo įvykių jo kieme, per savo bičiulį Lukašenką sumokėjo neblogą pinigų sumą Rusijos kariškiams, kad jie įjungtų tektoninį ginklą, kuris ir sukėlė žemės drebėjimą prie Japonijos krantų. Dabar visi užsiėmę cunamio padariniais ir Černobyliu-2, tad Libija mažai kam berūpi. 😉

Share
Paskelbta temoje glupstvos | Komentarų: 15

Įvykiai Libijoje: pirmas sukilimo etapas baigtas?

Kol mano pagrindinis puslapis yra kažkur anapus pasiekiamumo (serveris užsilenkęs IMHO), pasiskaitinėjau-pasižiūrinėjau apie padėtį Libijoje. Nežiūrint sukilėlių drąsos, vistik aiškėja, kad pirmas sukilimo etapas kaip ir baigtas, ir baigtas sukilėlių nenaudai. Kadafis nenuverstas, Tripolis neužimtas, kariuomenė iš esmės liko Kadafio pusėje ir dabar tvatyja sukilėlių mėgėjiškas pajėgas be gailesčio. Jiems beliko tik kautis ir žūti su šūkiu „Viešpats yra didis!“. Ką jie ir daro, tuo keldami didžiulę pagarbą. Ir nepadės čia nei Prancūzijos pranešimas, kad ji pripažino sukilėlių vyriausybę, ar Vokietijos raginimai Kadafiui atsistadydinti: jei JTO yra aiškiai prieš Kadafį, Arabų šalių lyga jo nebepalaiko, tai Afrikos šalių organizacija yra aiškiai Kadafio pusėje – vistik jo ilgametis darbas, gerinant santykius su Afrikos šalimis, ir pagalba joms davė savo rezultatus. O be Afrikos šalių palaikymo karinė operacija prieš Kadafį tampa agresija. Koks nors Reiganas ar Bušas nesuktų sau galvos, nes jie aiškiai suvokė, kokią tarptautinio prestižo dalį galima paaukoti vardan perspektyvos „Libija be Kadafio, pasaulyje mažiau terorizmo“, bet Barakas Huseinovičius, kaip ir visos dermokratinės vyriausybės, labiau rūpinasi savo įmyžu. Anyway, tai jų reikalas…
Na o pakolkas situacija rutuliojasi maždaug taip, kad galimi du scenarijai:
1) Kadafis sugeba perlaužti stuburą sukilimui ir vėl atkuria savo valdžią visoje Libijoje, bet pradeda kokias nors reformas;
2) Libija skyla į dvi dalis: vakarinį Kadafilandą ir rytinį Rebellandą.
Bet kokiu atveju Kadafis eina peilio ašmenimis: neduokdie panaudoti kokias nors chemines medžiagas prieš sukilėlius, subomborduoti iš lėktuvų taikią demonstraciją ar masiškai bombarduoti gyvenamuosisu rajonus – amerikiečiai vien pramogos dėlei pradėtų Kadafio lėktuvų medžioklę su daugmaž aiškiu rezultatu. O be paramos iš oro Kadafio pajėgos beveik tokios pat silpnos kaip ir sukilėlių. Plius neturi kovinės dvasios. Taip kad Kadafio priešnininkai laukia jo elementarios klaidos. Tikįėkimės, jis tą klaidą padarys.

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarų: 5

Įvykiai Libijoje: sukilėlių ginkluotė sukelia klausimų

Kadangi dauguma Rusijos blogerių palaiko Kadafį, tai ir stengiasi įrodyti, jog sukilimas prieš jį nėra jau toks libietiškas. Ir tas jiems ganėtinai sekasi – įdomi sukilėlių ginkluotės analizė, parodant ginklus, kurių sukilėliai niekaip negalėjo pasisavinti iš užimtų Libijos kariuomenės sandėlių.

belgiška FN-FAL NATO šoviniams

naujutėlis DŠK ir dar naujesnė instruktoriaus uniforma

naujutėlis NATO kevlarinis šalmas

sviediniai amerikietiškam M40 beatotrankiam pabūklui

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarų: 38

Įvykiai Libijoje: sukilimas pralaimi?

Žvelgiant į įvykius Libijoje, man susidaro įspūdis, kad sukilimas pamažu pradeda pralaimėti. Kadafis sugebėjo išsilaikyti Tripolyje, (matomai) užsitikrinti (galbūt kai kurių) armijos padalinių lojalumą ir pradėti kontrpuolimą. Prieš lengvaisiais ginklais (automatai, kulkosvaidžiai, RPG) ginkluotius sukilėlius pajudėjo tankai, artilerija, aviacija. Jėgų balansas kaip ir aiškus, sukilėlius palaiko aukšta kovinė dvasia, bet po kiek laiko grubi fizinė jėga vistiek nugali. Kodėl sukilėliai nesinaudoja perėjusių į jų pusę karinių dalinių technika, neaišku. Keletas tankų/šarvuočių, išvažiavusių prieš kadafininkus, galėtų iš esmės pakeisti padėtį.
Kaslink tarptautinės padėties – Vakarai laukia, kaip čia tas pasjansas susidėlios – atvira karinė intervencija nepageidautina be JTO pritarimo, tas pats su neskraidymo zona, o Kadafis neduoda akivaizdaus preteksto pateisinti būtent tokius veiksmus. Jugoslavijos variantas neįmanomas – nėra kokio nors vietinės reikšmės Kosovo, kur galima būtų pulti apginti kokias nors skriaudžiamas mažumas.Vakarų šalių piliečiai, kuriuos visai nieko būtų apginti, seniai išmovė namo.
Al-Džazira, kuri visada kupina perdėto optimizmo, truputį nuleido garą, o tai jau aiškus signalas:
In the rebel stronghold of Benghazi, much of the euphoria and excitement that victory was close at hand had faded, said Al Jazeera’s Hoda Abdel-Hamid.
Some feared that pro-Gaddafi forces had deliberately retreated to around Gaddafi’s Sirte, drawing the inexperienced and poorly-equipped rebel fighters forward and leaving rebel-held towns exposed to a possible counter-offensive.
„Some people told me all the young people had gone to the front. There is no one left to protect the city,“ said Abdel-Hamid. „There is an understanding that [Gaddafi’s ousting] is not going to happen so easily.“

Taip kad kol kas žaidimą laimi Kadafis. Ir jei nepadarys kokios esminės klaidos, pateisinančios užsienio intervenciją apginti žmogaus teises bla-bla-bla – jis nugalės. Paskui, aišku, bus sukilėlių skerdynės, o Vakarai suks galvą, kaip čia vėl susidraugavus su Kadafiu, bo pigi nafta kur kas svarbiau už kažkokių arabų laisvę ir gyvybes.

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarų: 6

1979ieji

Žvelgiant į įvykius pasaulyje (ir ypač Artimuosiuose Rytuose), gali susidaryti įspūdis, jog pasaulis tarsi nutrūko nuo virvės ir varo šuoliais neaišku kur. Iš tikrųjų tuo pat metu ir vyksta esminiai įvykiai pasaulyje, ir nevyksta nieko ypatingo. Nes tie esminiai įvykiai vyksta pastoviai. Prisiminiau, kaip VISI karinėje katedroje mūsų grupės karinis kuratorius vietoje to, kad pats vesti politines valandėles, dažnai užkardavo jas man 😉 Ir kažkaip įsiminė 1979ųjų gruodžio pabaigoje vykusi viena tokia valandėlė, kuri man būtent pirmą kartą parodė, kad pasaulis pilnas įvykių – kas mėnesį įvyksta „kažkas tokio“, t.y. nevyksta nieko ypatingo. Tik pasižiūrėkime į 1979ųjų kasmėnesinius esminius įvykius, kurie pagal svarbą atitinka dabartiniu metu vykstančius nermamumus pasaulyje:
1979 sausis – bendromis Vietnamo ir Kambodžos sukilėlių jėgomis nuverstas Raudonųjų Khmerų režimas Kambodžoje
1979 vasaris – islamiškoji revoliucija Irane
1979 kovas – kairioji revoliucija Grenadoje
1979 balandis – bendromis Tanzanijos ir Ugandos sukilėlių pajėgomis nuverstas Idi Amino režimas Ugandoje
1979 gegužė – Margareta Tetčer tampa Didžiosios Britanijos premjere
1979 birželis – Ganoje įvyksta karinis perversmas, nuvertęs diktatorių Akuffo
1979 liepa – demokratinė revoliucija Nikaragvoje
1979 rugpjūtis – nuverstas Francisco Macías Nguema režimas Ekvatorinėje Gvinėjoje
1979 rugsėjis – su prancūzų komandosų pagalba nuverstas diktateriaus Bokasos režimas Centrinės Afrikos Imperijoje
1979 spalis – nužudytas P.Korėjos diktatorius Park Chung-hee
1979 lapkritis – prasideda amerikiečių įkaitų krizė Irane
1979 gruodis – Amino režimo nuvertimas Afganistane ir sovietinė intervencija

Share
Paskelbta temoje istorija, politika | Komentarų: 11

Kai „komunizmas“ yra diagnozė

Vos neapsiverkiau skaitydamas nabagėlio Juozo Jermalavičiaus prisiminimus, kaip jį lietuviškieji buržuaziniai nacionalistai nugalabyti norėjo ir kaip jis nuo jų bėgo…

Во второй половине 22 августа 1991 года вооруженные боевики буржуазно-националистической власти Литовской Республики взяли в осаду здание ЦК Коммунистической партии Литвы, которое охранялось подразделением внутренних войск СССР. По литовскому радио была передана информация о том, что Верховный Совет республики принял решение о запрете деятельности Компартии, конфискации её имущества, уголовном преследовании её деятелей. К тому же сразу было объявлено, что руководители Компартии Литвы Миколас Бурокявичюс, Альгиминтас Науджюнас, Юозас Ермалавичюс должны быть задержаны и преданы суду. Из этой информации каждый разумный человек, реально разбирающийся в политической обстановке в Советском Союзе и в Литве, мог понять, что наша жизнь оказалась в опасности: при задержании воинствующие националисты могли убить нас на месте, а если бы дело дошло до суда, его приговор обрек бы нас на смертную казнь. Политическая ситуация в Литве напоминала фашистский переворот 1926 года с расстрелом 4 коммунистов.

Aš suprantu, kad jaunystėje žmogui yra būdingas socialinės teisybės jausmas, kad jis gali tapti kairiaisiais įsitikinimais, kad žmonių pažiūros yra skirtingos – nes „visokių yra – visokių reikia“. Bet kad žmogus varytų keliasdešimties metų senumo frazėmis ir net nesuvoktų, kad atrodo idiotiškai – nu čia jau net man za dužo…

Share
Paskelbta temoje glupstvos, istorija | Komentarų: 11

Įvykiai Libijoje: alternatyvus žvilgsnis

Apie įvykius Libijoje daugiausiai sužinome iš provakarietiškų CNNų bei Jevrovizijos ar nežinia-kokios-politinės-rientacijos Al-Džaziros. Tai ganėtinai buvo įdomu pasiskaityti, kaip įvykius traktuoja… ėėė… eee… pavadinkime tai „antivakarietiškai nusiteikę elementai“ 😉

Давняя история про сепаратистскую Киренаику, прекрасно известная властям в центре, получила свое развитие вслед за очередными субсидиями, которые, как обычно, получают многие жители в начале года. Розданные в Бенгази дотации – деньги, продовольствие и, в отдельных случаях, сертификаты на автомобили для нуждающихся семей (вы знаете еще какую-нибудь страну в мире, нуждающимся жителям которой власть бесплатно дарит автомобили?) – были встречены с недовольством. Дескать, маловато будет. И что вы думаете? Власть идет на нетипичный ход. По прямому указанию центра (а Х.Мубарак уже отправился на Синай) секретари Народных комитетов, главы муниципальных образований встречаются с гражданами и практически всегда ДОБАВЛЯЮТ (!) им еще денег, муки, масла, томатной пасты. Таких доплат только в Бенгази было более 800!
Но было поздно. Центр не понимал, что творится (проще говоря, какого рожна им еще надо), и в район (как и у нас) срочно была направлена сводная группа из сотрудников МВД, прокуратуры, спецслужб и нескольких представителей аппарата лидера под личным руководством шефа службы безопасности страны А. Ас Сенуси. Прибыв в Бенгази, группа провела там несколько дней, смогла побывать и в Байде, и в Дерне, и, потеряв убитыми около 10 человек, вырвалась из охваченного беспорядками города, доставив в Триполи самое главное – факты и свидетельства, позволившие руководству страны выработать ту линию поведения, которой оно придерживается и сейчас. Они же легли в основу выступления сына лидера С.И. Аль Каддафи, с которым он выступил в ночь на третьи сутки мятежа.
Они таковы: налицо – иностранное вмешательство в лице агентов США и ряда пока неустановленных стран (позднее была доказана причастность граждан Египта, Судана, Афганистана, Ливана) во внутренние дела страны в виде подкупа граждан, завоза и складирования оружия, наркотиков, пропагандистских материалов. Были захвачены документы, оружие, инструкции, взяты с поличным лица, являвшиеся организаторами беспорядков. Все, как правило (если ливийцы), из числа местной интеллигенции – адвокатов, инженеров, торговцев. Тактика их сводилась к организации выступлений молодежи с массовой раздачей обезболивающих, наркотиков и наличных денег (в среднем до $300-500 на человека). Они шли толпой на штурм исполкомов, полицейских участков, военных объектов, а за ними действовали группы боевиков по 20-30 человек, стрелявшие в часовых, убивавшие оставшихся лояльными центру офицеров и чиновников. С захватом арсеналов ситуация вышла из-под контроля и усугубилась массовым дезертирством военнослужащих. Часть из них (почти все они – местные уроженцы) перешла на сторону мятежников, часть просто предпочла сидеть по домам. Многих потом под дулом пистолета заставят появиться на ТВ и клясться в верности «новому режиму».

Faktografinė medžiaga tikrai įdomi, kažkiek atitinka mano apmąstymus, bet šiaip mane visada stebina tokia (buka) propaganda tipo užsienio agentai, narkotikai, pinigai – visa tai kažkur labai jau girdėta. Aš suprantu, kad ji gali paveikti tuos, kurie ir taip atitinkamai suorientuoti, na bet norint paveikti mąstančius žmones, derėtų kažkaip inteligentiškiau visa tai pateikti. Aišku, turint omenyje šaltinį (Клуб Товарищей Военного института иностранных языков Красной армии), nedyvai… 😉

Anyway – kažkokie papildomi štrichai tolimesniems apmąstymams yra.

Share
Paskelbta temoje politika | Pažymėta | Komentarų: 6