Įvykiai Egipte: ramybė grįžta?

Panašu, kad įvykiai Egipte, pasiekus įtampos viršūnę anti- ir pro-muabrakininkų apsimėtymo akmenimis naktį, truputėlį aprimo. Kariuomenė laiko atskyrusi besiriejančias puses, pro-mubarakininkai provincijoje aprimo, Kaire jų veikla pasireiškia daugiausiai žurnalistų užpuldinėjimais ir maisto bei vandens, nešamų į Tahrir aikštę, atiminėjimu iš protestuotojų rėmėjų. Šiandien netgi bankai buvo atsidarę kelioms valandoms, kad žmonės galėtų pasiimti šiek-tiek pinigų – bankomatai seniai ištuštinti ar net išplėšti. Kalbama, kad Broliai Musulmonai, praignoravę avo ankstenį pažadą nesiderėti su valdžia, kol Mubarakas atsistatydins, pradėjo tokias derybas. Nors, tiesą pasakius, visos šitos derybos gali mažai ką apspręsti, nes iš tikrųjų tie, kas protestuoja, apart Brolių Musulmonų, neturi aiškiai išreikštų lyderių. Tą ganėtinai aiškiai išreiškė vienas iš protestuotojų, paklaustas, ką jis mano apie opozicinius politikus: „Mes jų nežinome, mes neturime lyderių, Mubarakas turi išeiti!“ T.y., valdžia, Mubarakui atsistatydinus, gali neturėti kam įkristi į rankas, ir, kas bus pirmas – to ir valdžia. Tad nenuostabu, kad mažai kam Egipte žinomas (nes gyvena Vienoje) El Baradėjus bando apsiskelbti opozicijos lyderiu. Šiuo požiūriu kur kas protingesni Broliai Musulmonai, kurie (bent jau viešai) nesiveržia į valdžią, nors ir turi aiškų beigi konkretų planą – Egiptą paversti islamiška valstybe legaliu būdu.
Labai įdomi JAV pozicija – nors Barakas Huseinovičius paakė, jog jis pasiūlė Mubarakui atsistatydinti, specialusis JAV pasiuntinys Egiptui Vizneris kalba tik apie tai, jog pereinamajam laikotarpiui turi vadovauti Mubarakas. Aišku, jei prisilaikyti paties Mubarako paruoštos Egipto konstitucijos, taip ir turi būti, kad viskas būtų „pagal įstatymą“, tačiau panašu, kad JAV, kaip visados, visais įmanomais būdais bando susikurti sau priešų. Bent jau pakolkas protestuojantys egiptiečiai (nei Egipte, nei užsienyje) nesiejo Mubarako su JAV ir nesudegino anei vienos JAV vėliavos. Netgi Izraelis nekabinamas, išskyrus gal porą plakatų Tahrir aikštėje ir prie kažkios ambasados. Tuo tarpu Viznerio tauškalai apie Mubarako valdžios išsaugojimą dar bent keliems mėnesiams gali kainuoti JAV gerą vardą egiptiečių akyse. Juk Mubarakas realiai pasmerktas ir JAV iš esmės jį išdavė, palaikydama reikalavimus jam atsistatydinti, tad laiko tempimas ne JAV naudai. Nebent JAV nežino, su kuo gi pradėti kontaktuoti, kas turi potencijos tapti Egipto vadovu.

---

Kiekvieną kartą, žiūrėdamas kadrus iš Tahrir aikštės, nenustoju stebėtis tais žmonėmis. Apdaužyti, žaizdoti, alkani, purvini, neišsimiegoję, pavargę fiziškai ir ypač psichologiškai… Galime kalbėti apie islamiškąjį fanatizmą, bet pabandykime įsivaizduoti save jų vietoje – koks turėjo būti beviltiškas jų gyvenimas, kad netgi tokios kančios jiems nebaisios?
Kitas baisu dalykas, kuris jų laukia netgi po Mubarako atsistatydinimo – gyvenimas negrįš į normalias vėžes ir nepasidarys normalus per kelias diena, savaites ar net mėnesius. Kas tada bus kaltas dėl problemų?