Sudomino straipsnis apie tai, kad Balatarusijos prezidentas A.Lukašenka suteikė sričių gubernatoriams ir Minsko merui generolų-majorų karinius laipsnius ir liepė pradėti formuopti teritorinės gynybos padalinius. Turint omenyje, kad Baltarusijos ginkluotosios pajėgos dabar ~65 tūkst. karių, o į teritorinę kariuoemnę numatoma įtraukti 120-150 tūkst. – ženklus karinės galios padidėjimas. Aišku, nemanau, jog tose teritorinėse dalyse bus tankų divizijos ar kokios artilerijos brigados – perdaug sudėtinga ir brangu. Tad čia matyčiau du momentus:
1) Lukašenka aiškiai duoda Vakarams suprasti, kad operetiniai sukilimai, panašūs į Libijoje įvykusius, Baltarusijoje nepraeis – karinės dalys, valdomos vietinių karinių vadų, kur kas greičiau reaguos į bet kokį išorės pavojų, nei pagrindinė kariuomenė.
2) Kur kas svarbiau yra tai, kad teritorinės dalys, pavaldžios gubernatoriams, gali būti greitai ir efektyviai panaudotos riaušių ir kitokių spalvotų revoliucijų malšinimui. Ne mažiau svarbus faktorius yra tai, kad čia Lukašenka lieka švarus, o visas galimas kraujas paklius ant gubernatorių mundurų.
Aišku, naujos karinės jėgos struktūros sukūrimas duoda minčių, kad Lukašenka bijo galimo karinio perversmo, tad kuria savotišką atsvarą reguliariai kariuomenei. Tai man kažkiek primena Kipro 1974ųjų įvykius, kai prieš tuometinį Kipro prezidentą Makarijosą sukilo graikų karininkų (apmokytų/atsiųstų iš Graikijos) vadovaujama Nacionalinė gvardija. Tačiau Makarijosas jai kaip atsvarą buvo sukūręs ginkluotas policijos pajėgas, tad, kol šitos pajėgos stumdėsi tarpusavyje, jis spėjo pabėgti į britų karinę bazę ir taip išsigelbėti. Nzn, gal Lukašenka panašų scenarijų dėsto galvoje, tačiau jam nederėtų užmiršti ir dar vieno labai įdomaus teritorinės kariuomenės panaudojimo scenarijų: po to, kai Čekoslovakiją 1968aisiais okupavo Varšuvos sutarties kariuomenės, tuometinis Jugoslavijos lyderis J.Broz-Tito pajuto, kad ir jis gali tapti panašia broliškų komuniagų auka už savo revizionistines pajėgas. Tad visose sąjunginėse Jugoslavijos respublikose buvo įkurtos teritorinės kariuomenės, kurias ruošė ir išlaikė pačios respublikos. Po kažkiek laiko, praėjus išgąsčiui, buvo leista tas pajėgas mažinti ar net išformuoti, ką ir padarė tos sąjunginės respublikos. Visos, išskyrus Slovėniją. kuri ir toliau išlaikė savo beveik-kariuomenę. Ir kai 1991aisiais Slovėnija paskelbė savo nepriklausomybę, Jugoslavijos kariuomenė pabandė „atvesti slovėnus į protą“. Deja, deja… Slovėnų teritorinės dalys smogė atgal ir po Dešimties dienų karo Jugoslavijos armija turėjo nešdintis.
Lukašenka mažumėlę rizikuoja, kad tos dalys staiga gali atsisukti prieš jį patį. Bet, matyt, padėtis reikalauja truputėlį militarizmo, jei nori išsėdėti savo krėsle 😉
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- 400 metų kaip Abiejų Tautų Karaliui caras prisiekė | Mylimas Vilnius apie Kaip Rusijos caras Lenkijai ištikimybę prisiekė
- 400 metų kaip Abiejų Tautų Karaliui caras prisiekė apie Kaip Rusijos caras Lenkijai ištikimybę prisiekė
- grumlinas apie Stalinas – kontrrevoliucionierius?
- Bllulbo apie Stalinas – kontrrevoliucionierius?
- grumlinas apie Rusijos armijai piesiec?
Archyvai
- 2012 m. rugsėjo mėn.
- 2012 m. rugpjūčio mėn.
- 2012 m. liepos mėn.
- 2012 m. vasario mėn.
- 2012 m. sausio mėn.
- 2011 m. gruodžio mėn.
- 2011 m. lapkričio mėn.
- 2011 m. spalio mėn.
- 2011 m. rugsėjo mėn.
- 2011 m. rugpjūčio mėn.
- 2011 m. liepos mėn.
- 2011 m. birželio mėn.
- 2011 m. gegužės mėn.
- 2011 m. balandžio mėn.
- 2011 m. kovo mėn.
- 2011 m. vasario mėn.
- 2011 m. sausio mėn.
- 2010 m. gruodžio mėn.
- 2010 m. lapkričio mėn.
- 2010 m. spalio mėn.
- 2010 m. rugsėjo mėn.
- 2010 m. rugpjūčio mėn.
- 2010 m. liepos mėn.
- 2010 m. birželio mėn.
- 2010 m. gegužės mėn.
- 2010 m. balandžio mėn.
- 2010 m. kovo mėn.
- 2009 m. rugpjūčio mėn.
- 2009 m. liepos mėn.
- 2009 m. birželio mėn.
- 2009 m. balandžio mėn.
- 2009 m. kovo mėn.
- 2009 m. vasario mėn.
- 2009 m. sausio mėn.
- 2008 m. gruodžio mėn.
- 2008 m. lapkričio mėn.
- 2008 m. spalio mėn.
- 2008 m. rugsėjo mėn.
- 2008 m. rugpjūčio mėn.
- 2008 m. liepos mėn.
- 2008 m. birželio mėn.
- 2008 m. gegužės mėn.
Kategorijos
Metainformacija
O pats gali įsivaizduoti Baltarusijoje panašų scenarijų į Libijos variantą? Vargu bau, ar kažkokiam stipresniam judesiui sugebės susiorganizuoti „taip vadinama“ opozicija, o ir nato nematytų galimybės padėti sukilusiems baltarusiams (ko iš principo negaliu įsivaizduoti)… Čia batka saviems demonstruoja, кто здесь хозян.
Toks scenarijus įmanomas, bet mažai tikėtinas – viduryje Europos organizuoti sukilimą NATO nesiryš. IMHO labiau įmanomas perversmas, bet vėlgi – iš kur gauti tų perversmininkų?
Na negaliu isivaizduoti, kad Hryhorycius sulauktu ramios senatves savo lovoje nors tu ka.
Scenarijaus nezinau, bet savo mirtimi jis nemirs.
Požiūris į tai iš neteisingo kampo: Baltarusija didina kariuomenę, tai yra dalį aktyvaus jaunino įtrauks į disciplinos struktūrą. Tą pačią dalį, kuri yra mitingų – protestų pagrindinė masė. Lietuva gi tokius išvijo į emigraciją.
Abu keliai yra pavojingi ir abu žalingi.
Kuris blogiau – spėsim pamatyti 🙁
Taip, laikas parodys…
Nu, nieko sau scenarijai pas Gaspadorių, sėdintį Kaune, ten bent nesigirdėtų tų bombardavimų. O Vilniuj ką daryti? Stiklai gi išbyrėtų.
Negi negalima sugalvoti kokio naujo scenarijaus- be bombų, be gėlių ir nespalvotą?
Matyt. kad žmonės ne(be)sugeba nesimušdami gyventi…
P.S. Panašu, kad КГБ РБ moka lietuviškai ir pasiskaito, kažko sunkiai komentarai eina 🙂
ne man vienam, atrodo.
Nu smagu, kad kažkam įdomu 😉
Šiaip, ko gero, PoPo lagino biškį
Jei vyrai nesimuš, tai praras savo prasmę.
Tuščia galva – šiknai neramu…