Kadangi dukra grįžo iš Egiptų, tai apie įvykius ten galiu rašyti kiek ramiau 😉
Ji susisiekė su drauge ruse, kuri su vyru ir vaiku pagaliau grįžo į Hurgadą. Pakelėje daugybė kontrolės postų, tikrina netgi moterų rankinukus. Jei ne tai, kad jie turi butą Hurgadoje – nebūtų buvę praleisti į pietus nuo Kairo – bijomasi, kad neramumai nenueitų į pietus, į turistines zonas. Hurgada neįprastai tuščia, turistų praktiškai nėra. Nuėjo į turgų – turgus irgi praktiškai tuščias, pirkėjų nėra. Kuo užsiimti – neaišku – dukros draugė nedirbo, o vyro darbovietė Aleksandrijoje. Tačiau po to košmaro, kuris ten patirtas – jiems reikia atsigauti.
Parduotuvės, kurioje dirbo dukra, savininkai ir pardavėjai pasiėmėm nemokamų atostogų ir išvažiavo į savo kaimus, palikę vieną savininką pabūti pardavėju. Net berniukas, valęs grindis, laikinai atleistas.
Kai žiūriu įvykius Kaire, niekaip negaliu atsikratyti jausmo, kad Tharir aikštės protestuotojai pateko į tam tikrus spąstus. Pasitraukti iš ten negali – tai būtų vienareikšmis pralaimėjimas; revoliucija neišplito į kitus miestus, apart Aleksandrijos ir Sueco. Tad belieka laukti, kol opozicinių partijų vadovai kaip nors susitars dėl priimtino kompromiso su valdžia. Nes absoliuti dauguma žmonių jau nori normalizacijos – arabai vistik yra „šiaudų ugnis“ – jei neįveikė iškart, tai ilgalaikis metodiškas veiksmas jiems per sunkus. Iš kitos pusės – būtent šis protestas išjudino iš mirties taško Egipto politinį gyvenimą. Kuris gali pradėti rusenti visai netikėta vaga.
Apie neramumus. Kadangi visokios Euro-CNN-vizijos nelabai težino, kasgi dedasi Egipte (apart Kairo ir Aleksandrijos centrų), tai šiandien per vietinę televiziją rodė 2 valandas trukųsį susirėmimą tarp Egipto saugumo pajėgų ir iš Gazos sektoriaus ties Rafa išsiveržusių kovotojų. Tas vyksta nebe pirmą kartą, bet oficiali žiniasklaida niekad nekomentuoja, kas ten ir dėl ko veržiasi. Tiesiog atmuštas ekstremitų išpuolis. Dukra su vyru kažkada buvo pas vyro pažįstamus prie pat Rafos (tik Egipto teritorijoje 😉 ), ir kaip sykis Izraelis vykdė kažkokią antipalestinietišką akciją. Šūviai, sprogimai, vienžo toks nedidelis karas, kurį gali stebėti iš balkono.
Tiesa, kalbant apie dujotiekio susprogdinimą – Sinajuje tiek visokių kontrolių, kad svetimam beveik nėra šansų ten pralįsti – kontrolės postai kas keliasdešimt kilometrų, iškrato viską detaliai, taip kad mitiniai teroristai, susprogdinę dujotiekį, labai jau abejotini.
Atgalinis pranešimas: Įvykiai Egipte: ramybė ir neramumai | Grumlino palėpė
Hurgada – gal į rytus? kaip kartografui garbės nedaro:)
Kad nesiginčytumėme – į pietus-pietryčius, jei jau tiksliau, siūlau žemėlapin pasižiūrėti 😉 . Kad ji yra rytinėje Raudonosios jūros pakrantėje – nesiginčyju 😉
Gaunasi, jog Mubarakas protingiausias. Bent jau už kitą apdovanotąjį -Baraką.
Rado, kaip sustabdyti ir sustabdė. Nuosekliai – žingsnis po žingsnio. Dabar dar turėtų išaiškinti (įkalti) piliečiams, kieno nuopelnas ekonominėse pasėkmėse, devalvacija gi neišvengiama.
Atkreiptinas dėmesis ir į tokį keistą dalyką, kad aikštėse neplevėsavo žalia islamo vėliava.
Dėl žalios islamo vėliavos. Keli pasamprotavimia:
1. Sunitai (Egiptas) tai ne šiitai (Iranas), jie kur kas mažiau agresyvūs. Bet krikščionių bažnyčias deginti ir krikščionis žudyti irgi moka 🙁
1a. Sunitai ir šiitai – mirtini priešai. Čia tau ne katalikų-pravoslavų priešprieša, kai patriarchas popiežių ižeidinėja, čia ir nužudyti gali. Iš to kilo tai, kad Broliai Musulmonai pasiuntė nx Irano ajatolą su jo islamišku pakilimu.
4. Egipto Broliai Musulmonai savo laiku bandė siekti savo tikslų terorizmu, kuo pasiekė labai neblogų valdžiai rezultatų – agresyvūs kovotojai buvo sunaikniti, mažiau agresysvūs susodinti, likę laisvėje sudarė džentelmenišką susitarimą su valdžia, kad nebesieks politinių tikslų jėga.
2. Nėra antiamerikietiškų ir (netgi) antiizraelietiškų lozungų beigi veiksmų. Elementaru – tada fundamentalizmo etiketė garantuota, ko niekas nenori.
3. Krikščionys (koptai) Egipte sudaro 10-15% gyventojų, tad į juos būtina atsižvelgti, darant politinius judesius, kad nenuteikti prieš save, kitaip vėl fundamentalizmo etiketė.
4. Kairo visuomenė ganėtinai pasaulietiška (didmiestis visgi), ko nepasakysi apie provinciją. Todėl provincija tų judesių Tahriro aikštėje iš esmės neplaikė, o tiesiog pasinaudojo proga supleškinti policijos (kurios ten visi nekenčia dėl savivalės ir korupcijos) nuovadas bei išplėšti parduotuves. Ties ta vieta kova-prieš-tironiją™ baigėsi, prasidėjo atgaila priš Mubaraką, bo jis yra (mirtino) stabilumo garantas.
Elementaru – tada fundamentalizmo etiketė garantuota, ko niekas nenori. – Būtų tikslu, jei manytumėm, kad visos šitos akcijos yra griežtai suplanuotos ir organizuotos ‘gruppy profesionalnyh revoliucionnerov’. Bet kiek šnekėjau su tenykščiais draugais taip toli gražu nėra, juo labiau, kai mastas pasiekia šimtus tūkstančių – nelabai ir būti gali. O kad tokioj minioj, kurią sudaro šiaip ar taip ne ypač Izraeliui draugiška visuomenė, ryškiausi antisemitiniai ir antiamerikietiški pareiškimai praktiškai apsiribojo keliom dešimtim plakatų su Mubaraku, padabintu Dovydo žvaigžde, ir laižančiu dėdei Semui batus – jau nuostabu, keista ir netgi suteikia naivių vilčių…
Nemanau, kad visos šitos akcijos buvo griežtai suplanuotos ir organizuotos profesionalių revoliucionierių 😉 – toks pasiaukojimas vargu bau tada įmanomas. Pro-mubarakininkų, kurie buvo aiškiai suorganizuoti, užteko tik vienai kontr-demonstracijai, nes idėjos gi nėra. Net ir dabar negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad yra kažkokia organizacija protestui vykdyti – greičiau tai anti-mubarakinių grupelių sambūris, kuriame dydžiu ir efektyvumu išsiskiria Broliai Musulmonai (pagal vienus šaltinius jų ten 15%, pagal kitus – 30%).
Kaslink visuomenės nedraugiškumo Izraeliui – labai jau švelniai pasakyta, nes iš tikrųjų įvykiai Palestinoje generuoja tikrą neapykantą. Tad tikrai nuostabu ir keista, kad nėra aiškaus anti-izraelizmo. Bet čia, kaip jau rašiau – greičiausiai veikia tai, kad įvykiuose dalyvaujantis jaunimas žino ar netgi tiesiog jaučia, kokios temos geriau neliesti, kad nepakenkti reikalui.
Analogiškai ne mažiau stebino ir tai, kad ir Jemene, ir Jordanijoje vykstančios demonstracijos analogiškai (kiek tik galima) neutralios JAV ir Izraelio atžvilgiu. Keitimasis patirtimi?