Įvykiai Egipte pasiekė tokią stadiją, kad jau nebeaišku, kas vyksta. ta prasme, Tahrir aikštėje susibūrę anti-mubarakininkai reikalauja Mubarako atsistatydinimo, aplink laksto pro-mubarakininkai ir lupa žurnalistus, šalikelėje stovi kariuomenė ir ničnieko nedaro. Kartais apsireiškia koks valdžios atstovas (anksčiau televizoriuje premjeras ir vice-prezidentas; šiandien aikštėjė gyvai gynybos ministras), pažada nubausti negeriečius ir prašo minią išsiskirstyti. Pasaulis straksi aplinkui, vieni lyderiai reikalauja Mubaraką atsistatydinti nedelsiant, kiti aiškina, kad jis turi vadovauti laipsniškam valdžios perdavimui, o šiandien išlindo Irano dvasinis vadovas ajatola Chamenejis (jis yra aukščiau už Irano prezidentą) ir pareiškė, kad vyksta islamo atgimimas. Į tai Broliai Musulmonai, kurių visi bijo kaip velnias kryžiaus (arba musulmonai kiaulienos), griežtai pareiškė, kad negali būti net jokios kalbos apie islamo revoliuciją Egipte.
Tai va, šitame bardakėlyje įdomu žvalgytis, bet nervas jama, kad visa tai panašu į buldogų kovą po kilimu – kažkas kruta, o kas – neaišku…
Tai leidau sau, remdamasis paskutine informacija, mažumą paspekuliuoti pafantazuoti, kas gi vyksta.
Labia įdomus faktas, kad Izrelis leido Šarm-el-Šeiche dislokuoti du bataljonus Egipto karių. Kodėl įdomu? Pagal taikos sutartį, Sinajuje gali būti dislokuotos tik ribotos policinės Egipto pajėgos su lengvaisiais ginklais (nzn, ar į tai netgi įeina kulkosvaidžiai). O čia – 2 bataljonai, t.y. koks tūkstantis karių. Ką tai galėtų reikšti? Dalinis atsakymas – Šarm-el-Šeiche yra mėgstamiausia Mubarako rezidencija. Kariai saugos rezidenciją nuo ko? Dykumos klajoklių? Užsienio turistų? Šarmo varguolių? Nuo šitų gali apginti ir policija. Taigi, bet kokiu atveju tai yra apsauga. O gal tai bus (ar jau netgi yra) sargyba? Mubarakas „minkštame“ namu arešte? O kodėl gi ne? Valstybė gali puikiai funkcionuoti ir be jo – yra vice-prezidentas, yra nauja vyriausybė. O Mubarakas laukia sprendimo, kur jis turės išvykti į emigraciją? O kodėl gi ne?
Juk iš esmės prieš kelias dienas valdžią Egipte perėmė chunta, sudaryta iš prezidento, vice-prezidento ir premjero. O kai paaiškėjo, kad Mubarakas yra pagrindinė kliūtis įvesti tvarką šalyje – kodėl gi neleisti jam tik stebėti įvykius šalyje per televizorių? O į chuntą priimamas generalinio štabo viršininkas/sausumos kariuomenės vadas, kuris užtikrino bent dalinį aistrų gesinimą gatvėse.
Tada visa tai, ką matome dabar Egipte – tai šliaužiantis karinis perversmas. Neužmirškime, kad iš vyriausybės daugiausia buvo pašalinti civiliai ir joje pusė narių dabar kariškiai. Saugumo tarnybos kruopšiai nufilmavo/nufotografavo opozicijos aktyvistus, belieka juos, kai žmonės išsivaikščios į namus, suimti. Arba nušauti, „bandant pabėgti suėmimo metu“. Manyčiau, kad Broliai Muslmonai tą „darys“ masiškai, nes jie šiandien yra labiausiai organizuota opozicija.
Sakote, fantazijos. Na gal. Tik derėtų neužmiršti, kad Egiptas nuo 1952ųjų buvo ištisai valdomas kariškių. Tik paskutiniu metu jų įtaka ėmė mažėti, kylant Egipto ekonomikai ir susidarant naujai vidutinei klasei, o taip pat atsirandant daugybei jaunų žmonių, kurie gerbia kariuomenę, bet nori būti laisvi. Tad karininkijai, kuri visada kėlė save virš civiliokų masės ir buvo globojama Mubarako, iškilo būtinybė pakeisti atitarnavusį Mubaraką kokiu nors Mubaraku-2. Ir toliau būti virš visuomenės dar keliasdešimt metų. Juk dabar kariuomenei tereikia išgelbėti šalį nuo gręsiančios suirutės, į kurią šalis rieda dėl valstybės struktūrų neveiksnumo.
Įdomus scenarijus, ania? Tiesą paakius, aš vistik tikuosi, kad įvykiai Egipote baigsis Maidanu. Nes bus baisu, jei baigsis Tianjanmeniu…
Atgalinis pranešimas: Įvykiai Egipte: pafantazuokime | Grumlino palėpė
Tiesą sakant, man kažkodėl atrodo, kad Maidano variantas būtų prastesnis. Kur dabar nusivažiavo Ukraina – patys matom. O ochlokratija visai neatrodo, kaip gera išeitis Egipto sąlygom…
Geriausiai būtų Tahriro variantas, tik va mes nežinome, kaip jis atrodo…
Kaslink Maidano-Tianjanmenio – taip, tai du poliai. Visi geresnieji variantai telpa tarp jų
Vadinasi, realiai šviečiasi arba Broliai, arba kariškiai. Ir nė vienas iš variantų nepakapstys dabartinių problemų šaknų; greičiau jas dar giliau užkas.
Toho,???
Kažkaip atrodo, kad problemsą reiktų matyti urmu; su Tunisu, Jemenu ir kitais judesiukais.
Nežinau, kas bus, todėl fantazuoju. KAŽKAS vyksta. Virš tų žmonių Tahrir aikštėje kabo juodas nežinio debesis.
Broliai, kiek suprantu, stiprūs, bet ne tiek, kad galėtų imti valdžią. Idėja dėl Izraelio pajėgų – įdomi, nors mano kukliomis žiniomis, sunkieji ginklai prasideda nuo artilerijos ir tankų…
Mano manymu, dedasi kažkas panašaus kaip I-oji palestiniečių intifada. Sticihiškai susiorganizavo visiškai nežinomų lyderių vedamas judėjimas (o dabar netgi kita situacija, kai net lyderių nereikia), kuris yra „nesisteminis“. Visos iki tol egzistavusios sistemos sutrikusios. Kuri pirmoji atsigaus (kaip intifadoje – Arafatas), tos ir prizas bus.
Matai, policija ten (prie viešbučių, kontrolės postuose, prie šventyklų) turi pistoletus ir automatus, t.y. tiktai tikrai lengvuosius ginklus. Tankų ir artilerijos policija netgi Egipte neturi 😉
Sklando gandai, kad tie broliai musulmonai, tai britų projektas. Visi jie iš britų salų atkeliavo.
O koks skirtumas? Kad ir iš Marso. Šiaip ar taip būtent britai pakėlė tuos kraštus 1916, kai jie buvo Osmanų imperijos šiknaskylė 😉
Va, va visa ko šaknų reikia ieškoti …Londone. Kaip ATA Visockio dainoje:
…eta vsio pridumal Čerčil v vosemnadcatom godu…“
Jaroslav Šimov (žurnalistas, gyvena Prahoj, veda laidas rusiškame Radio Svoboda), kurio išmintingumu dažnai mėgaujuosi, rašo:
Больше знаем, но меньше понимаем
http://f-f.livejournal.com/508316.html
Jooo, mintys tikrai įdomios. Ir teisingos, kaslink nesupratimo 😉
Kas bjauriausia, tai kad iš tikrųjų- kuo toliau ten viskas vyniojasi, tuo sunkiau prognozuoti (ką ten prognozuoti;- paprasčiausiai spėlioti), kuo viskas baigsis. Ir informacijos, ir analizės stinga, o ypač jaučiami mentaliteto skirtumai.
Kažkada panašiame vakuume plaukiojau per pirmą Čečėnijos karą. Nors draugai čečėnai man ir aiškino, kas ten vyksta, ką jie daro ir ko tikisi, infa smegenyse kažkaip niekaip nesuguldavo į bendrą vaizdą. Čia, žiūriu, darosi tas pats. Умом араба не понять…
Visada kalbėjau, kad tai ne kita kultūra, o kita civilizacija…
Įsisiubuoja veiksmas Egipte, purenama dirva „sėjai“
Vyksmas vyksta, įtampa auga