Palestiniečių-izraeliečių derybos arabų požiūriu

2010/09/15 | grumlinas

Prie iškarpų apie Artimuosius Rytus, nes ten tebeverda pasaulio likimas
Теперь перед всеми действующими лицами на этих переговорах существует выбор. Если переговоры будут неудачными, от этого пострадают все. Что касается удачного исхода, то последствия будут негативными только для народа Палестины. В случае провала у Израиля будет законное право начать войну в любом направлении. Если же переговоры пройдут как задумано, Израиль будет готов воевать только с палестинским сопротивлением и его сторонниками.

Что касается американской стороны, то генерал Дэвид Петреус, будучи главной Центрального командования США, заявил, что у Соединенных Штатов появляются все новые и новые враги в регионе арабо-израильского конфликта и по всему мусульманскому миру, и конфликт этот является главной тому причиной. Поэтому одной из главных целей президента Барака Обамы является устранение ненависти, направленной против США, и главное средство для этого – заключение мирного договора между Израилем и Палестиной.
Нам неизвестно, кто убедил Обаму, что такой невыгодный для палестинцев мирный договор может успокоить антиамериканские настроения.
И мы не знаем, кто убедил участников прямых переговоров, что успех переговоров лучше, чем их провал.
Если успех приведет к таким последствиям, провал кажется более хорошей перспективой. Потому что успех означает полное поражение тех, чьи права были ущемлены, то есть палестинцев, и признание правомерности оккупации. Вспомним же урок Вьетнама.

Share

grumlinas

Internetuose dar blaškausi kaip Grumlinas
Įrašas paskelbtas temoje politika ir pažymėtas , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

11 komentarų

  1. Zbygniewas Piwacijus sakė:
    2010/09/15 13:01

    Kam tokia griozdiška nuoroda išorinė…?

    • Gintaras Rumšas sakė:
      2010/09/15 13:06

      Kad būtų maždaug aišku, apie ką kalba eina. Ir kad tinginiams nereiktų pagal nurodą eiti. Šiaip čia daugiau man pačiam tos iškarpos, nes Artimųjų Rytų konfliktas, regis, gali stipriai pakeisti pasaulio vaizdą. Nes jau jį ir taip pakeitė.

  2. rokiskis sakė:
    2010/09/15 15:46

    Manau, remiamasi neteisinga prielaida, kad yra vienas problemų taškas – Izraelio politika. Deja, tų problemos taškų ten yra begalė, ir tokių įvairių, kad viskas susiraizgę į neišsprendžiamą makalynę. Ir netgi geriau pažiūrėjus, gali paaiškėti, kad būtent Izraelio veiksmai bent dalinai supaprastina problemas, sustatydama viską į gan aiškias pozicijas.

    Neužmirškim Otomanų Imperijos politinio-kultūrinio bardako, dabartinės Turkijos, į regiono lyderius pretenduojančio Irano, labai įdomaus nacių propagandos palikimo arabų šalyse ir pačių arabiškų ekstremizmų, permaišytų su visokiais Sirijos ir pan šalių kliedesiais. Ir krūvos įvairių kultūrinių bajerių. Makalynė tokia, kad vieno problemos taško ieškojimas – automatinė klaidos garantija.

    • Gintaras Rumšas sakė:
      2010/09/15 16:20

      Be abejo, straipsnis supaprastina problemą iki vieno arabams suprantamo „va kas čia yra kalčiausias“, bet esmė tebelieka – tame bardake viskas juodai susimaizgę. Juk netgi tai, kad į derybas tepakviestas mažai įtakos teturintis palestiniečių prezidentas Abasas, o praignoruota valdančioji partija Hamaz, rodo, kad taikos nebus. Ir būti negali, nes vėlgi izraelis nežada trauktis į 1967 metų sienas ir įsileisti atgal pabėgėlių+palikuonių – kitaip jam piesiec po palmėmis.
      izraeio problema – laikas negailestingai tiksi jo nenaudai

      • rokiskis sakė:
        2010/09/15 19:02

        Aš tai manau, kad laikas tiksi nemenka dalimi būtent Izraelio naudai. Bet šiaip tai labai neaiškią kombinaciją sudaro Izraelio-Irano priešprieša. Iš esmės, nuo jos gali priklausyti regiono situacija. Ir turint omeny Izraelio branduolinę ginkluotę ir tai, kad Iranas savo pirmąsias bombas atrodo, jau gamina, o JAV iš Irako savo pajėgas išveda, tai neaišku, kuo ten pasibaigs.

        • Gintaras Rumšas sakė:
          2010/09/15 19:36

          Kaip čia tau pasakius… izraelis pamažu (kaip ir visas Vakarų pasaulis) degraduoja link kairiojo skystablauzdiškumo, ir jei ne imigrantai iš ex-TSRS – vargu ar jis būtų pajėgus palaikyti reikiamo lygio kovinę parengtį. Arabai (kaip ir visas musulmoniškasis pasaulis) laukia demografinių pokyčių Europoje, kurie leis jiems eliminuoti izraelio šalininkus/darugus iš politinės arenos.
          Neįsivaizduoju, kaip protingiausia elgtis izraeliui – jis labai norėjo tų 1967 metais užgrobtų teritorijų plėtimusi, tad taip ir žaidė, O dabar paaiškėjo, kad tas kąsnis labai jau sprangus. Protingiau būtų buvę savo laiku jas grąžinti Jordanijai ir Egiptui – lai jie krušasi su tais palesitniečiais – o patiems atsitverti betonine tvora ir gyventi it konclageryje. Šiaip tvorą jie tveria, bet kai kur bando prigriebti ir ne savo žemes, kas vėlgi sudaro problemą ateičiai.
          Nematau problemos Irano atominėse ambicijose – Indija ir Pakistanas nei viename konflikte nepasinaudojo turimu atomu. Kad Iranas subombintų izraelį – nu šitoks briedas tik politikieriams pridera 😀
          Juolab, kad Sirija pamažu, bet užtikrintai artėja link taikos susitarimo su izraeliu mainais už Golano aukštumas

          • rokiskis sakė:
            2010/09/15 23:36

            Nu, jei su Sirija susitars, gausis labai nemenkas pokytis. Su Egiptu susitarus, Izraelio pozicijos kardinaliai sustiprėjo. Kita vertus, dėl skystablauzdiškumo – abejoju. Tai tauta, kuri labai gerai įsisavino, kad reikia gintis ginklu ir kaip besąlygiškai reikia gintis. Daug geriau, nei tai gali suprasti imigrantai iš SSRS. Bet ir vėl, tai ne vienintelė ir ne didžiausia problema.

            Aš drįsčiau naglai teigti, kad didžiausia problema ir Izraeliui, ir visam regionui yra tai, kad visokių problemų elementariai per daug ir jos pernelyg persipynusios, pernelyg gilios, pernelyg įsiėdusios.

            Beje, giliau kapstydami Palestinos problematiką, ko gero, atsiremtume nosim į Osmanų Imperiją, kurios buvusioms teritorijoms paliktų problemų yra tiek, šiuo atžvilgiu gal net perspjautų visas kitas paskutinio tūkstantmečio imperijas kartu paėmus.

  3. Gintaras Rumšas sakė:
    2010/09/16 07:51

    -> rokiskis – kiek paskaitinėju ex-sovietikų izraeliečių blogus – visi aršūs anti-palestiniečiai, pagatavi napalmu sudeginti tuos pabėgėlius. Na ir 90% lietuvių tuo pačiu nuo žemės nušluoti, atsilyginant už 2PK.
    O kaslink Osmanų imperijos ir jos politinio palikimo – yep, ir man tokios mintys kyla, kaip sykis keletą knygelių apie tuos beta-turkus radau, reiks paskaitinėti

    • rokiskis sakė:
      2010/09/16 11:04

      Kad aršūs ir pikti – tai tikiu, visiška netolerancija bet kam, kas papuola yra būdingas postsovietinis bruožas, įkaltas su sovietiniu auklėjimu. Aš čia turėjau omeny tą kitą dalyką – kovoti kai kokiam berserkui, ką jie darė tuose karuose su arabais. Tai truputį kitas dalykas, greičiau susijęs su postholokaustiniu supratimu.

      • Gintaras Rumšas sakė:
        2010/09/16 19:20

        Žydai puikiai žino, kad karo pralaimėti jie NEgali. Jie tiesiog neturi erdvės trauktis, skirtingai nuo aplinkinių arabų valstybių. Bet 1967 metais jiems šovė į galvą prisijungti dar ir arabų pabėgėlių rezervacijas tipo Gqaza ir Vakarų krantas, ir iš to gavosi totali politinė-karinė klizma

        • rokiskis sakė:
          2010/09/16 20:15

          Kad ir šito nelaikyčiau esmine priežastimi. Vėlgi, buvo gi ir 1948 ar kelintų ten metų karas, ir dar ir iki tol nuolatinės pjautynės, etc., tad ir vėl nėra čia aiškios priežasties, tiesiog dar viena problema iš daugybės kitų.

Komentavimo galimybė išjungta.